Įspūdžiais apie perskaitytą knygą dalijasi Gargždų „Vaivorykštės” gimnazijos antrokė Saulė Grigonytė.

Pripažinkime, jog knygos, kaip ir filmai – vienos „užkabina“, priverčia skaityti, skaityti ir pabaigoje net nusivili: „Nejaugi viskas?“. O kitas tik perskaitai ir nesupranti, ar vertėjo gaišti tam laiką, ar ne.

Visai neseniai teko skaityti nuostabią Hilkės Rosenboom knygą „Klajojanti jūros širdis“. Pavadinimas klaidinantis (gali atrodyti, kad knyga labai romantiška, bet taip nėra), tačiau pati knyga nuostabi. Tai kerinti istorija apie pagrobtos merginos kelionę po egzotiškąjį Maroką, audringas jūras ir Venecijos paslaptis. Toji mergina – neeilinė asmenybė, žymaus kapitono duktė, sugebanti „skaityti vandenį“ ir perduoti jūros jausmą kitiems. Pažiūrėjusi į vandenį, ji galėdavo nuspėti ir kitos dienos orus, žuvų judėjimą ir paaiškinti, kaip geriau plukdyti laivus. Ji ne tik išgelbėjo vieno laivo įgulą nuo žūties audroje, bet ir išmokė Venecijos pirklius perkelti jūrą į savuosius kūrinius – sukurti jūros bangų formos šilką, pakerėjusį visą Italiją. Namo jai grįžti labai nesisekė ir net sugrįžus sunkumai ir sudėtingi sprendimai išliko: ar pasilikti šeimoje, kuri jau pamiršo tave?

Kūrinio veiksmas vyksta įvairiose pietų šalyse, kurios žavi ne tik savo istorija, bet ir to laiko žmonių gyvenimu, kur kupina spalvų, šilumos, įspūdingos architektūros, nuotykių ir tikrų pavojų.

Knyga mane tiesiog pakerėjo. Skaičiau ją ne vieną kartą ir vis dar ja žaviuosi. Knygoje sukurti įspūdingi ir realistiški kelionių, jūros, laivų ir aplinkos aprašymai savaime nukelia į veiksmo vietą. Rekomenduoju ją perskaityti visiems, kurie žavisi kelionėmis, pietų kraštais ir jūra.

     Norite pasidalinti įžvalgomis apie savo perskaitytą knygą? Atsiliepimus siųskite el.paštu ir jie bus publikuojami rubrikoje „Dalinuosi“.