Įspūdžiais apie perskaitytą knygą dalijasi Gargždų „Vaivorykštės” gimnazijos moksleivė Neringa Veličkaitė.
„Knygos gyvena mumyse, atneša mums gyvenimą, taip kaip ir tikros draugystės. Kai kurios yra senos ir išmintingos, kai kurios – jaunos ir energingos, kai kurios liūdnos ir jaudinančios mūsų širdis, o kai kurios priverčiančios jas juoktis. Knygos yra tarsi stiklas, per kurį kiekvienas galime pasižiūrėti į gyvenimą su jų džiaugsmais ir sielvartais.“
Taip vaizdžiai knygas apibūdina amerikiečių vaikų rašytoja Maura Roan McKeegan. Ir aš visapusiškai jai pritariu! Kiekviena knyga kaip ir draugystė palieka atsiminimą mūsų širdyse. Skaitydami mes akimirkai susigyvename su pagrindiniu veikėju, mokomės iš jo klaidų, jaučiame skausmą ir džiaugsmą kartu su juo. Yra be galo daug knygų, kurios man paliko neišdildomą įspūdį, privertė ne tik garsiai nusijuokti ar nubraukti karčią ašarą nuo skruosto, bet ir išmokti kažko naudingo bei gyvenimiško.
Vienas iš mylimiausių mano lietuvių rašytojų yra Jonas Biliūnas. Mane žavi autoriaus gebėjimas taip tiksliai ir nuosekliai nupasakoti nuskriausto, atstumto ar niekam nereikalingo veikėjo gyvenimo istoriją. Šis autorius neatskleidžia savo nuomonės apie kūrinyje esančią situaciją, tačiau skaitytojas kuo puikiausiai perpranta tekste vyraujančią nuotaiką. Dar būdama visai maža pirmą kartą perskaičiau novelę „Brisiaus galas“ ir lig šiolei man šis kūrinys yra įsirėžęs giliai į širdį. Tai trumpa istorija apie seną šunį, kuris tapo niekam nebereikalingas. Ir negana to, kad vargšeliui darosi vis sunkiau kvėpuoti ir vaikščioti, jis nejaučia šeimininko meilės, užuojautos. Šio kūrinio pabaiga yra tragiška – šunelis yra nušaunamas žmogaus, kuris pats keturkojį užaugino. „Gal suprato Brisius, kodėl tasai žmogus jį užmušė, tik nebegalėjo suprasti, kodėl tekinom nuo jo pabėgo: juk jisai mirdamas tik kojas norėjo jam paskutinį kartą palaižyti...“ – novelės pabaigoje jaučiamas vertybių ir antivertybių kontrastas. Šuo – ištikimybės simbolis, net mirties akivaizdoje trokštantis paskutinį kartą palaižyti šeimininko kojas ir taip su juo atsisveikinti, ir žmogus, kuris turėjęs rūpintis savo augintiniu iki pabaigos, jį nušauna ir bėga, parodydamas savo silpnumą. Kūrinys „Brisiaus galas“ man vienas įsimintiniausių, nes paliko skaudų prisiminimą apie vargšą nekaltą šunelį, kuris buvo negailestingai nužudytas. Tačiau tuo pačiu išmokė mane ištikimybės ir kantrybės ne tik su senu šunimi, bet ir žmogumi.
Kita knyga, kurią siūlyčiau perskaityti kiekvienam – Gary Chapman „Penkios meilės kalbos“. Nors pavadinimas nesukelia didelio susidomėjimo ir atrodo šiek tiek lėkštokas, iš tiesų taip nėra! Juk ne veltui dažnai sakoma – nevertink knygos pagal viršelį. Šis psichologinis kūrinys apie tai, kaip kiekvienas žmogus jaučiasi mylimas ir pats parodo meilę skirtingais būdais. Moterims dažnai patinka gauti gėlių ir taip jaučiasi mylimos bei gerbiamos vyro, tačiau ar vyrai jaustųsi taip pat jas gavę? Tai tik elementariausias pavyzdys apie tai, kad kiekvieno individo meilės samprata skirtinga. Yra penkios meilės kalbos: palaikymo žodžiai, laiko leidimas kartu, dovanos, paslaugos, prisilietimai. Autorius detaliai paaiškina, ką reiškia kiekviena meilės kalba ir pateikia konkrečias situacijas, kas nutinka santykiams (nebūtinai vyro ir moters), jei jų nepaisoma. Kaip pavyzdį paimsiu vaiko ir mamos santykius: mama skundžiasi, kad vaikas nelaimingas. Anot jos, perka mažyliui, ko tik jis trokšta, bet jis dėl to nė kiek nesidžiaugia. Jei vaiko meilės kalba – laiko leidimas kartu, o mama jį tik apipila dovanomis, neskirdama jam nė valandėlės pabuvimo kartu, ar vaikas jaučiasi mylimas ir laimingas? Atsakymą suvokiame patys. Taigi, mano manymu, kiekvienam iš mūsų derėtų žinoti, kokia gi mūsų artimųjų meilės kalba!
Šios dvi knygos man vienos įsimintiniausių, nes skaitydama jas pasisėmiau patirties bei išminties apie ištikimybę bei meilę. Ir būtent šios dvi vertybės visais laikais buvo be galo aktualios mūsų visuomenėje. Be meilės ir be ištikimybės gyvūnui, gamtai, žmogui mūsų pasaulis ir egzistavimas taptų bevertis.
Norite pasidalinti įžvalgomis apie savo perskaitytą knygą? Atsiliepimus siųskite el.paštu ir jie bus publikuojami rubrikoje „Dalinuosi“.
