Klaipėdos rajono politikų šiandien svarstomi Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano pakeitimai skaldo daugelį metų kurtos regioninės atliekų tvarkymo sistemos pamatus. Galbūt net brangesnę sistemą nei šiuo metu egzistuojanti ketinantys sukurti rajono politikai gali paminti ne tik regiono, bet ir valstybės strategijas.

„Vakarų ekspresas“ jau ne kartą rašė, jog pati rūšiuoti ir atliekas deginti vežti siekianti Klaipėdos rajono savivaldybė nori nusikratyti prieš daugiau nei dešimtmetį duoto pažado su 6 regiono savivaldybėmis atliekas tvarkyti kartu. Maža to, teigiama, kad tokie planai gali atnešti daugiau nei 12 mln. eurų nuostolį, kurį tektų atlyginti visiems regiono žmonėms.

Tikisi sutaupyti

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas „Vakarų ekspresui“ aiškino, jog rajono atliekų tvarkymo plano pakeitimai, kuriuos šiandien svarstys rajono Taryba, buvo parengti, nes norima pretenduoti į Regioninėje plėtros taryboje skirstomas europines lėšas.

Plane atsirado ir seniai Savivaldybės puoselėti norai įtvirtini teisę patiems rūšiuoti šiukšles bei pasirinkti, kiek jų vežti į šalia Dumpių sąvartyno esantį rūšiavimo įrenginį ar atliekų deginimo fabriką „Fortum“.

„Mes tikrai nenorime išeiti iš sistemos, joje dalyvausime, bet į sąvartyną vešime tik tai, kas lieka“, – tikino valdininkas ir pridūrė, kad jau kurį laiką nesilaikydamas bendro regiono atliekų tvarkymo plano bei pats rūšiuodamas atliekas Klaipėdos rajonas neva sutaupo apie 10 proc. lėšų.

Atneš milijoninių nuostolių?

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas įsitikinęs, kad tokie rajono norai yra itin rizikingi ir gali sukelti skaudžių pasekmių. Esą kad ir kaip rajonas vadina savo veiksmus, tai vis tiek veda į 7 savivaldybių sudaryto susitarimo ir regioninio atliekų tvarkymo plano griovimą.

„Prieš savaitę Neringoje įvyko su atliekų tvarkymu susijusių žinybų ir savivaldybių atstovų susitikimas, kuriame aiškiai buvo pasakyta, kad tokiu atveju galimos sankcijos – nuo 5 iki 100 procentų Europos Sąjungos skirtos paramos grąžinimas. Paskutinieji projektai – mechaninio atliekų rūšiavimo ir konteinerių pirkimas – kainavo per 12 milijonų eurų. Manau, kad Europos Komisija įvertintų tai, kad paramą skyrus 7 savivaldybėms ja naudojasi tik 6“, – sakė miesto vadovas ir tvirtino, jog tokiu atveju visų regiono savivaldybių valdomas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) būtų priverstas kreiptis į teismą.

Meras teigia, jog rajonui pirmiausia reikėtų atlikti labai rimtus ekonominius apskaičiavimus.

„Lietuva, būdama Europos Sąjungoje, yra įsipareigojusi ir pasiryžusi gyventi pagal direktyvas ir kuriamas taisykles. Būdama bendroje europinėje atliekų tvarkymo sistemoje Lietuva laikosi valstybinio atliekų tvarkymo plano. Bandymai daryti pokyčius net ne regiono, o vieno rajono atliekų tvarkymo plane griauna šią iš anksto užsibrėžtą tvarką ir dokumentą, – priminė meras. – Pasakymas, kad bus pigiau tvarkomasi, yra pigus jaukas, užmautas ant labai aštraus kabliuko. Jį prariję politikai gali turėti labai nemalonių potyrių ir tai gali atsiliepti gyventojams – ne tik rajono, bet ir viso Klaipėdos regiono.“

Patys nesuskaičiuoja?

Kad Savivaldybei pavyksta sutaupyti nusigręžiant nuo bendros atliekų tvarkymo sistemos, rajono valdininkai bando įrodyti viešai pateikiamais skaičiais. Jie nustebino KRATC stebėtojų tarybos pirmininką Vidmantą Plečkaitį. Šiuos skaičius jis vadina klaidinančiais.

„Nurodyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybei atliekų tvarkymas 2015 metais kainavo 1 293 794,83 euro. Tai yra klaidinanti informacija, nes po rūšiavimo likusių atliekų pristatymo į KRATC kaina nurodyta neteisinga – nurodoma 26,28 euro už 1 toną, nors yra 35,04 euro už toną“, – sakė V. Plečkaitis.

Pagal pateikiamus duomenis, Klaipėdos rajono savivaldybės išlaidos už 2015 metus turėtų siekti 1 331 985,82 Eur. Jei visos Klaipėdos rajono savivaldybėje surinktos komunalinės atliekos pernai būtų vežtos į KRATC (kaip numatyta Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo plane), Klaipėdos rajonui tai būtų kainavę 1 324 048,35 Eur. Tad daroma išvada, kad pernai Klaipėdos rajono savivaldybė už savo atliekų tvarkymą permokėjo 7937,47 Eur.

Laukia ministerijos nuomonės

Šis šiandieninės Klaipėdos rajono tarybos darbotvarkės klausimas užkliuvo ir Vyriausybės atstovei Klaipėdos apskrityje Daivai Kerekeš. Ji sakė, jog dėl sprendimo projekto laukia Aplinkos ministerijos nuomonės.

„Tie klausimai daugiau yra susiję ne su teisėtumu, bet su bendru susitarimų laikymusi. Dėl to norime konkrečios Aplinkos ministerijos nuomonės, kadangi ji yra atsakinga už valstybinį atliekų tvarkymo planą ir priežiūrą, kaip jis įgyvendinamas. Norime sužinoti, ar pagrįstai rajonas atsisakė įgyvendinti Klaipėdos miesto savivaldybės pasiūlymus ir pastabas“, – sakė D. Kerekeš.

Nors, jos manymu, nuostatos, kad savivaldybės privalo rūšiuoti ir mažinti atliekų kiekį, rajono siūlomame atliekų tvarkymo plane įgyvendinamos, tačiau kyla klausimų dėl būdų ir priemonių. Esą įstatyme aiškiai pasakyta, kad atliekos privalo būti pristatomos į regioninį atliekų tvarkymo sąvartyną, bet būtina išsiaiškinti, kur jos šiame kelyje dar gali „užsukti“.