Garbingo jubiliejaus proga Teodorą Leščauskienę pasveikino mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Savivaldybės tarybos narės Regina Kernagienė ir Andželika Šakinienė, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolanta Papievienė, Dauparų-Kvietinių seniūnijos seniūnė Judita Čekuolienė, Dauparų bendruomenės pirmininkė Ineta Meilytė.

Teodora Leščauskienė gimė 1926 metais gegužės 6 dieną Tauragės apskrities Kaltinėnų valsčiaus Girstaičių kaime, Jono Zobielos ir Paulinos Zobielienės-Kasparavičiūtės šeimoje. 1963 metais su vyru Jonu ir vaikais – Elyte, Algiu ir Petru atsikėlė į Lėbartų kaimą, o nuo 1974 metų gyvena Gobergiškėje. Visą gyvenimą dirbo sunkiai − nuo mažų dienų tarnavo pas ūkininkus, dirbo lauko darbus, kolūkio gyvulininkystės fermose. Paklausta, kas jai suteikia stiprybės – atsako: Tikėjimas ir Dievo Motina Marija. Vienintelė paguoda – sūnus Petras ir marti Virginija. Jei gyvenimas turi prasmę, tai prasmę privalo turėti ir kančia. Juk kančia ir yra gyvenimo dalis, kaip ir likimas... Taurius darbus ši garbaus amžiaus moteris dirba tyliai ir mažai kam giriasi. Dar su šviesios atminties Gargždų miesto garbės piliete Petronėle Kaubriene dalyvaudavo labdaringoje veikloje ir padėjo likimo nuskriaustiesiems. Keletas eilučių ir padėkos žodžių, adresuotų Teodorai: „Mes abu su neįgaliu sūneliu antros grupės invalidu Arvydu nuoširdžiai dėkojame Jums už kalėdinę dovaną, už pinigus vaistams“; „Širdingai dėkoju Jums už velykines dovanėles. Esu antros grupės invalidas, benamis“ Aleksandras. „Esu našlė, viena auginu penkis mažamečius vaikus, savo pastogės neturiu. Esu nuoširdžiai dėkinga savo geradėjai už materialinę paramą“...

Ji visą laiką rūpinasi ne tik savo šeima, bet ir likimo nuskriaustaisiais. Paskutiniu metu sutvarkė visos giminės kapus, pastatė paminklus. Daryti gera kitiems yra Teodoros gyvenimo prasmė. Sulaukusi garbingo 90 metų Jubiliejaus, Teodora kiekvieną sekmadienį dalyvauja šv. Mišiose, kalba Rožinį už Anapilin išėjusius, skaito laikraščius, žurnalus, sprendžia kryžiažodžius, mezga, neria vąšeliu ir gyvena įdomų, prasmingą ir turiningą gyvenimą. Sūnus Petras – nuoširdus, geros širdies ir vietos gyventojų gerbiamas žmogus.