Gargždų miesto parkui sužibo viltis iš Europos Sąjungos fondų įsisavinti stulbinamo dydžio paramą, kurią gavus, gargždiškių pamėgtoje vietoje pūstelėtų reikšmingų permainų vėjas.

    Finansavimas – želdinių tvarkymui
    Vienas rezonansinių ketvirtadienį vykusio Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžio klausimų – „Dėl pritarimo teikti projekto „Klaipėdos rajono kraštovaizdžio gerinimas" paraišką". Tikimasi į rajoną pritraukti šimtus tūkstančių eurų siekiančią Europos Sąjungos paramą.
    Priemonės „Kraštovaizdžio apsauga" įgyvendinimui Klaipėdos regione skirtas finansavimas – 2 159 629 Eur. Į kokią lėšų sumą galės pretenduoti kiekviena regiono savivaldybė, bus sprendžiama birželio 13 d. vyksiančiame Klaipėdos regiono plėtros tarybos posėdyje.
    Kaip teigiama sprendimo projekto aiškinamajame rašte, preliminari ES fondų lėšų dalis – apie 450 000 Eur. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis sudaro 85 procentus visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas, šiuo atveju Klaipėdos rajono savivaldybė, privalo prisidėti prie projekto finansavimo ne mažiau nei 15 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
    Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė informavo, kad pinigai skiriami želdinių tvarkymui, 20 proc. nuo tos sumos gali būti skiriama minimaliai infrastruktūrai tvarkyti, pavyzdžiui, mažajai architektūrai, nedideliems pažvyruotiems takeliams.

    Gargždai ar Priekulė?
    Galimų Europos Sąjungos investicijų nauda rajono politikai neabejojo, tačiau jų nuomonės išsiskyrė priimant sprendimą, kurį parką reikėtų tvarkyti – iš pradžių numatytą Priekulės Vingio parką ar Gargždų.
    „Gargždų miestas iš Regioninės tarybos šio septynmečio metu gauna labai minimalias lėšas, po 2020 m. iš viso tų lėšų nebebus. Priekulė, kaip miestelis, turintis iki 3 tūkst. gyventojų, tikrai gali pretenduoti į daug daugiau ES paramos. Rajono centrui – žymiai mažiau galimybių. Kitas motyvas – priemonė gali būti įgyvendinama iki 2022 m., tai mes galime pradėti įgyvendinti šiuos tvarkos darbus ir 2020 m. Yra pakankamai laiko pasirengti techninį projektą", – kalbėjo Tarybos narys Nerijus Galvanauskas.
    Tarybos narys Dainius Šatkus pridūrė, kad reikšmingas ir gyventojų skaičius, ir tai, kad Gargždų parkas turi gausų būrį puoselėtojų, entuziastų, triūsiančių jo labui.
    Idėją tvarkyti Gargždų parką palaikė ir Tarybos narys Česlovas Tarvydas: „Čia rajono centras, šalia yra Gargždų krašto muziejus, atvažiuoja daug turistų..."
    Kitokią nuomonę išsakė Tarybos narys Egidijus Skarbalius pastebėjęs, kad didžioji dalis politikų yra gargždiškiai. Pasak jo, didesnę galimybę laimėti finansavimą turėtų Priekulė.
    „Priekulė krenta nelygioje kovoje. Visi pasisako už Gargždus", – agitavo Tarybos narys Alfredas Šaulys, beje, vėliau balsavimo metu pademonstravęs priešingą savo poziciją.
    Po ilgų diskusijų ir svarstymų, įvertinę išgirstus argumentus, politikai nusprendė, kad gauti paramą turi pretenduoti Gargždų parkas. Gavus finansavimą, būtų tvarkoma teritorija nuo viršutinio parko šlaito iki Minijos upės.
    Projektinių pasiūlymų teikimo terminas – liepos 8 d.