Kazimieras Repšys – vienas iš tų, kurie ir žaidė „Bangoje“, ir ją treniravo. Ne vieną garsų Gargždų futbolininką išugdžiusiam treneriui teko patirti ir gerus, ir blogus „Bangos“ laikus.

Pateikiame Jums ištraukas iš interviu su Kazimieru Repšiu. Daugiau detalių ir epizodų iš to meto „Bangos“ gyvenimo galėsite rasti metų pabaigoje planuojamoje išleisti „Bangos“ istorijoje.

Kada Jus sudomino futbolas?

Kur dabar yra „Ąžuoliukas“, buvo stadionas. Tai mes, vaikai, susėdę ant kapų tvoros žiūrėdavome. Į mokyklą dar nėjau – galėjo būti 4-5 metai.

Kai buvote vaikas, ar buvo tradicija eiti žiūrėti „Bangą“?

Visi į Silikatinio stadioną bėgdavome. Anksčiau futbolininkams prieš varžybas patiems reikėdavo pasiruošti aikštę, tai mums vaikams duodavo kibirus – bėgdavome į cechą atsinešti kalkių ir pildavome linijas. Žiūrėdavau ir „Bangos“ rungtynes, ir žemesnėje lygoje žaidusio „Metalo“.

Kaip atėjote į „Bangą“?

Treniruotes pradėjau lankyti 1969 metais tuometiniuose Pionierių namuose. Treniravo F.Finkelis, atvažiuodavęs du kartus per savaitę. Nuo 1970 metų atsidarė Klaipėdos rajono sporto mokykla, kur treneriu dirbo M.Terentjevas. Būtent jis pagrindus ir davė.

„Bangoje“ pradėjau žaisti 1974 metais. Mane, J.Kairį ir R.Simonavičių, kaip perspektyviausius, pakvietė iš Sporto mokyklos. Ne visada pakliūdavome į sudėtį. Dažniau kaip atsarginiai. Tuo pat metu žaisdavome ir už Sporto mokyklos jaunius.

1976 metais baigęs Gargždų pirmąją vidurinę įstojau į KKI. Ten du metus žaidžiau „Atlete“. Paskui „Banga“ sudarė su kauniečiais sutartį ir nuo 1978 metų vėl už „Bangą“ žaisdavau. O 1980 metais grįžau į Gargždus ir pradėjau dirbti vaikų treneriu.

Kokiomis aplinkybėmis teko stoti prie „Bangos“ vairo?

Galima sakyti, kad buvo palaida bala ir P.Mickus viską man numetė. Sako: imkis tu. Ir  pats žaidžiau, ir žaidėjų ieškojau. Man tik duodavo maistpinigius, išvažiuojant į rungtynes. Ir viskas. Net inventoriaus nebuvo – kamuolį rungtynėms iš Sporto mokyklos skolindavomės. Tikriausiai juodžiausias tarpas „Bangos“ istorijoje.

Porą kartų per savaitę rinkdavomės į treniruotes, bet ateidavo 5-6 žmonės. Kvadratą pažaisdavome ir į vartus pasmūgiuodavome, jei vartininkas būdavo.

Kartais net tekdavo iš vakaro važiuoti su dviračiu ir prašyti žmonių, kad važiuotų žaisti. Žmonės nebuvo profesionalai. Vieni važiuodavo, kad galėtų kortomis pažaisti, po rungtynių atsigerti. Kiti – kad pabėgtų nuo žmonų, kad šeštadienį ir sekmadienį nereiktų eiti darbuotis į daržą. Viskas, ką galėjau pasiūlyti – 2 rubliai 60 kapeikų maistpinigių.

Gelbėdavo moksleiviai. Panevėžyje mokėsi A.Soraka, A.Vainoras, V.Globys. Buvome sudarę sutartį, kad jei jie laisvi šeštadienį ar sekmadienį, tai atvažiuoja ir mums padeda. R.Šarūnas, R.Šileika, A.Girtas, G.Šertvytis dar būdami dešimtokais pradėjo žaisti. V.Žutautas tikriausiai dar aštuntokas buvo, kai į rungtynes Palangoje nusivežiau.

Kiek ilgai žaidėte „Bangoje“?

Žaidžiau iki 1988 metų. Įvyko toks konfliktas tarp žaidėjų ir išėjau. Dar už Dreverną žaidžiau porą metų.

Kai du klubai susikūrė, tai mane buvo paskyrę „Bangos“ treneriu. Paskui nusprendė valdžia, kad dviejų klubų neverta laikyti ir finansuoti.

Jau 36 metus dirbate vaikų treneriu. Kokius futbolininkus pavyko išugdyti?

Iš garsiausių – Raimondas ir Vaidas Žutautai. Abu žaidė Lietuvos rinktinėje. Rimvydas Grudys žaidė Lietuvos jaunimo rinktinėje. Vienu metu „Bangoje“ žaidė septyni mano auklėtiniai.

Kažkiek laiko buvot teisėju, kai baigėt futbolininko karjerą?

Teisėjavau net nebaigęs karjeros – nuo 1982 metų. Būdavo taip, kad penktadienį teisėjauji, šeštadienį važiuoji su „Banga“, o sekmadienį su vaikų grupe. Iš vieno autobuso į kitą.

Visose lygose esu teisėjavęs – nuo žemiausios iki aukščiausios. Dabar jau tik rajono pirmenybėse.

Ar yra tokių istorijų iš futbolininko ir trenerio karjeros, kurias prisiminti linksma?

Po kiekvienų rungtynių būdavo tų nutikimų. Kartą dar studentas būdamas važiavau į Panevėžyje vykusį mažojo futbolo turnyrą „Bangai“ padėti. Po turnyro vežė „Bangą“ namo vairuotojas iš MSV su tokiu senu autobusu. Išvažiavome iš Panevėžio ir kažkur prie Laukuvos autobusas sustojo. Vairuotojas sako: viskas – užkalė variklis. Išlipo trys klaipėdiečiai, susistabdė pakeleivingą mašiną ir nuvažiavo link Rietavo. Kažkaip mūsų vairuotojas atgaivino tą autobusą. Važiuojam, o tie trys prie Rietavo stabdo. P.Mickus vairuotojui sako: nestok, važiuojam, važiuojam, tik nestok. Jie paskui tik ryte su pirmu autobusu parsigavo į namus.

Jei turite informacijos, medžiagos (straipsnių, nuotraukų, skelbimų) iš „Bangos“ ar futbolo Gargžduose istorijos, kviečiame pasidalinti šiais lobiais. Kreiptis elektroniniu paštu – arba į klubą (Kvietinių g. 26, Gargždai).