Šiemet sukūrėme savo prekinį ženklą su šūkiu: „Klaipėdos rajonas atveria horizontus...“ Tikimės, kad horizontai ypač plačiai atsivers turizmui. Ne tik rajono, bet ir regiono bei Lietuvos turistus kviečiame atrasti ir pamėgti mūsų keturių vandenų kraštą.

Apie tai, kas gero ir kas dar naujo turizmo srityje, kalbamės su mero pavaduotoja Turizmo tarybos pirmininke Rūta Cirtautaite.

Kokie yra naujausi turizmo dokumentai ir ką jie žada?

Naujausi patvirtinti turizmo dokumentai – Klaipėdos rajono ir Klaipėdos regiono turizmo e. rinkodaros strategijos „Pažink Vakarų Krantą“ (numatomos veiklos regione) ir „Laisva, skanu, unikalu – Žuvies keliu“ (veiklos rajone). Smagu, kad abu šie projektai padės plėtoti ryšius tarp regiono savivaldybių ir regioninį turizmą apskritai.

Teikiama paraiška Interreg V-A Latvijos–Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programai 2014−2020 m. dėl Stepono Dariaus memorialinio parko infrastruktūros sutvarkymo, dėl istorinių siaurojo geležinkelio linijų Klaipėdos rajone atgaivinimo ir pritaikymo rekreacijai ir turizmui. Taip pat Latvijos Kuržemės regiono administracija prisidės prie techninių dokumentų Gargždų karjerų teritorijos tolimesniam vystymui ir pritaikymui turizmo reikmėms rengimo.

Karjerai tarsi penktasis mūsų krašto vanduo. Ar čia smagu poilsiauti taip pat?

Šalia Gargždų esantis Skaidrusis karjeras nusipelno savo vardo. Šiemet čia atidarytas vandens pramogų parkas su vandenlenčių trasomis. Aktyvaus poilsio entuziastai gali rinktis ir valtis bei irklentes, sukurta vaikams skirta zona, veikia inventoriaus nuomos punktas, kavinė. Tuo rūpinasi  UAB „Ruslytas“ pagal pasirašytą su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija sutartį. 10-ies metų laikotarpiu iš viso į šią teritoriją planuojama investuoti 470 tūkst. eurų.

Rugpjūčio antroje pusėje bus svarstomi Skaidriosios gatvės projektiniai pasiūlymai – kviečiame ir gyventojus atkreipti dėmesį, kai bus apie tai skelbiama, teikti pastabas nurodytais kontaktiniais adresais ir aktyviai dalyvauti viešame susirinkime. Šalia gatvės projektuojami dviračių takai – tad poilsiautojams čia bus saugu ir smagu nuvažiuoti dviračiais.

Žinau, kad prie Skaidriojo karjero atvažiuoja poilsiauti žmonių net iš Klaipėdos – vadinasi, mūsų Skaidrusis – skaidresnis ir už Baltijos jūrą!

Kaip sekasi mūsų pamario kraštui – kas naujo Drevernoje?

Jau plačiai pasklido žinia apie naują reguliarųjį maršrutą Dreverna−Juodkrantė. Keliaujančių šiuo laivu tikrai nemažai, atplaukia poilsiautojai ir iš Juodkrantės. Koncesijos teikimo sutartį laimėjus UAB „Hortivitai“, tikimės sulaukti dar daugiau naujų paslaugų, − čia bus galima ir pavalgyti, ir pernakvoti, ir bus organizuojama daugiau renginių.

Jau dabar jaučiamas padidėjęs turistų srautas J.Gižo etnografinėje sodyboje. Per šių metų gegužės mėnesį apsilankė 359, birželį – 460, praėjusiais metais − gegužę − 273, o birželį − 390. Turistai teiraujasi dėl lankytinų vietų, dviračių kelių, maitinimo, apgyvendinimo paslaugų, pramogų, domisi, kokios vyksta šventės, ir pan. Klausinėja, ar nėra ir ar bus įrengtas pliažas Drevernoje − nori pasimaudyti. Taip pat turistai viliasi, kad jiems bus suteikta galimybė lankyti daugiafunkcius Drevernos bendruomenės namus − gintaro edukacines dirbtuves. Dabar galima tik iš anksto užsisakyti edukacijas.

Savivaldybė, bendradarbiaudama su privačiu sektoriumi, turi dar daug sumanymų, kaip gerinti pamario turizmo infrastruktūrą. Taigi – laukiame Drevernoje!

Ar susilaukia susidomėjimo senasis kuršių laivas „Dreverna“, su kuriuo taip pat galima dalyvauti edukacinėse programose?

Šis laivas taip pat yra gana populiarus, nors ne visuomet užsisakiusieji edukacines programas Kuršių mariomis renkasi būtent senovinį laivą, nes jis, žinoma, nėra toks patogus. Dažniausiai nori pasiplaukioti ir sužinoti apie Kuršių marias didesnės suaugusių žmonių grupės – įmonių ar įstaigų kolektyvai, organizacijos ir įvairūs klubai. Nemažai sulaukiama ir moksleivių grupių iš Lietuvos, gaila, − mažokai iš mūsų rajono. Manyčiau, kad rajono mokiniai tikrai turi puikią galimybę praleisti laiką ir tuo pačiu daug sužinoti plaukdami senoviniu kuršių laivu „Dreverna“. Kviečiu suskubti pasinaudoti šia proga iki rugsėjo vidurio arba – kitąmet nuo gegužės. 

Šiemet senovinis kuršių laivas dalyvavo burvalčių ir istorinių burlaivių regatoje „Burpilis“ bei laivų parade „Dangės flotilė“.

Ką galėtumėte pasakyti apie valstybinių švenčių minėjimus vasarą, miestelių šventes?

Džiaugiuosi, kad mūsų rajone daug kur originaliai ir išradingai paminėta Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena). Pagaliau pradedame suprasti, kad ir valstybines šventes galima švęsti įdomiai, pritraukiant gausų būrį gyventojų, leisti jiems įnešti dalelę savo išmonės ruošiantis šventei.     

Nuaidėjo keleto rajono miestelių gimtadienių šventės. Galima pasidžiaugti, kad vis labiau gaivinamos tradicijos, − pavyzdžiui, žirgų konkūrai Priekulės miestelio šventėje, kur vyko atskiras susitikimas su šio sporto veteranais.  Sekmadienį – Oninės Vėžaičiuose, kurie taip pat švenčia 455-ąjį gimtadienį.

Kaip sekasi mūsų rajono turizmo paslaugų teikėjams – kaimo turizmo sodybų šeimininkams?

Mūsų rajone netrūksta kaimo turizmo paslaugų, − jos pačios įvairiausios ir nuolat tobulinamos, plečiamos, kaimo turizmo sodybos taip pat vis daugiau orientuojasi į etnografinę sritį, atranda ir pritaiko senųjų kulinarinių receptų savo virtuvėje, siūlo tradicinio sveikatinimo paslaugas.

Anykščių rajone vykusiame kaimo turizmo sezono atidarymo renginyje iš šio rajono mero Kęstučio Tubio gavome pereinamąją Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vėliavą, − kitąmet sezoną atidarysime mūsų rajone dar labiau pasiruošę nustebinti įdomiais sumanymais.

Ko palinkėtumėte originalaus poilsio gamtoje beieškantiems rajono gyventojams ir turistams, atvykstantiems į mūsų rajoną?

Rajono gyventojams linkiu būti savo krašto ambasadoriais ir prieš keliaujant į tolimus kraštus ar grįžus išsamiai susipažinti su savo krašto kultūra, gamta, su tuo, kas siūloma pas mus.

Visiems turistams iš kitų šalies kampelių ir kitų šalių linkiu malonių įspūdžių mūsų krašte, kurį atrasti verta.