Praėjusią savaitę Agluonėnų etnografinėje sodyboje vykusiame seminare „Mūsų kraštas − mūsų atmintis" dalyvavo ir mero pavaduotoja Violeta Riaukienė.

     Renginio metu buvo galima pasisemti naujų idėjų, kaip galima pagražinti savo gyvenamąją aplinką, neatitrūkstant nuo krašto tradicijų. Šiame renginyje skatinama į tradicinę Mažosios Lietuvos architektūrą pažvelgti kitaip, pritaikant dekoro elementus šių dienų eksterjere.
    Pranešimus pristatė architektė Mantė Jankauskienė, Agluonėnų etnografinės sodybos vadovė Gabija Šutkutė ir Klaipėdos universiteto botanikos sodo vyr. mokslo darbuotoja Rita Nekrošienė ir Gargždų krašto muziejaus istorikas Marius Mockus.
    Mantė Jankauskienė kalbėjo apie Mažosios Lietuvos tradicinių puošybinių eksterjero elementų pritaikymą šių dienų architektūroje.
    Anot architektės, seniau žmonės statė namus iš vietinės žaliavos, daugiausia medienos, kūrė aplinką iš tų elementų, kuriuos buvo galima rasti ir perdirbus panaudoti, todėl ir visos senosios sodybos natūraliai įsiliejo į kraštovaizdį, netrikdė jo, o kaip tik – vienas kitą papildė. Namų langinių, stoginių puošybiniai ornamentai taip pat atkartojo vietinių augalų formas. Visa tai galima pritaikyti ir dabartiniuose pastatuose, - jie gali būti ir labai moderniai įrengti, tačiau geriausia, jei jie būtų statomi sekant to krašto tradicija, kuri vystėsi per šimtmečius.
    Gabija Šutkutė pristatė pačią Agluonėnų etnografinę sodybą ir kitus Mažosios Lietuvos tradicinių puošybinių eksterjero elementų pavyzdžius Klaipėdos rajone.
    Pristatydama gėlių darželių tradicinius ir šiuolaikinius bruožus Mažosios Lietuvos sodybose Rita Nekrošienė daug kalbėjo apie tai, kaip galima ir dabar skoningai pasipuošti namų aplinką tradicinėmis gėlėmis, kurių auginimas ir priežiūra, be to, nereikalauja ypač daug pastangų.
    Architektūros paveldo išsaugojimo tvarkybos gaires pristatęs Marius Mockus kalbėjo apie įdomius pastarųjų istorinių tyrimų atradimus ir jų pritaikymą. Pasirodo, kad senieji lietuviški statiniai, pavyzdžiui, ir medinės pilys, visai nebuvo atsilikimo požymis. Medines pilis buvo greita pastatyti, lengva taisyti ir, reikalui esant, atstatyti. Kryžiuočiai, kurie statė mūrines pilis, taip pat iš baltų išmoko pasistatyti ir medines pilis. Žinoma, mes irgi mokėmės statyti mūrines pilis ir kitus mūrinius pastatus, ypač brangstant medienai.
    Projektas „Mūsų kraštas − mūsų atmintis" − tęstinis, 2015 m. buvo finansuotas Klaipėdos rajono savivaldybės lėšomis, skirtomis etninės kultūros projektams. Projekto metu analizuodami kultūrines, istorines Agluonėnų seniūnijos vertybes atkleidėme kokia yra unikali ir plati senųjų statinių architektūros puošybinių elementų gama ir kiek mažai informacijos apie tai yra surinkta. Todėl tęsiant projektą 2016 m. visas dėmesys koncentruojamas į Mažosios Lietuvos architektūros bruožus, puošybinius elementus ir jų pritaikymą šių dienų architektūroje.
    Mažosios Lietuvos bei Žemaitijos folklorines dainas atliko folkloro ansamblis „Agluona".
    Pranešimų buvo verta pasiklausyti bet kam – architektams ir kaimo turizmo sodybų šeimininkams, kraštovaizdžio specialistams ir visiems, kas ruošiasi statyti savo namus ir planuoja jų aplinką. Deja, mūsų rajono gyvenvietėse nėra daug gerų tradicinių pastatų ir aplinkos kūrimo pavyzdžių. Matyt, kol kas dar per mažas visuomenės susidomėjimas savojo krašto tradicijomis ir savivertės jausmas, – tuo tarpu iš mūsų kultūros praeities pavyzdžių galima pasimokyti ne mažiau nei iš užsienio.

    Klaipėdos rajono savivaldybės nuotraukos: