Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje aptartas vasaros sezonas: gaisrai, įvykiai prie vandens telkinių, kokios prevencinės priemonės buvo taikytos ir kokių dar trūksta, kad nelaimių, kiek įmanoma, būtų išvengta. Taip pat aptartas pasiruošimas žiemos sezonui.

Vasaros atgarsiai      

Didelių problemų dėl žolės deginimo, miškų gaisrų šias metais neiškilo, nes buvo gana lietinga vasara. Atnaujintos mineralizuotos juostos prie miškų.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. AV-1304 „Dėl žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų atitikimo“ buvo sudaryta komisija, kuri vertino nešienaujamus sklypus, jų savininkai buvo raginami nusišienauti. Gyvenvietėse seniūnijos taip pat organizavo privačių sklypų nušienavimą ir teikė sąskaitas savininkui. Dėl nesutvarkytų žemės ūkio paskirties sklypų buvo informuojama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius ir Valstybės žemės fondas dėl žemės mokesčio padidinimo.

2016 metais Klaipėdos rajono savivaldybė buvo patvirtinusi Gaisrų prevencijos priemonių planą.

Sutvarkyti vandens tekiniai, pritaikyti vandeniui paimti gaisrams gesinti Gobergiškės ir Kvietinių kaimuose, tačiau iš viso tokių tvarkytinų vandens telkinių rajone yra per 50. Taip pat reikia tvarkyti privažiavimo kelius prie tvenkinių. Komisijos pirmininkas Sigitas Karbauskas akcentavo, kad seniūnijos turi aktyviau teikti prašymus dėl privažiavimo kelių prie tvenkinių tvarkymo.

Šiais metais rajono vandens tekiniuose nuskendo moteris ir mergaitė. Išlieka problema, kad nėra teisinio pagrindo spręsti dėl paplūdimių ir maudyklų saugos reikalavimų, nes šie objektai nėra įteisinti.

Šaltojo periodo problemas reikia spręsti kompleksiškai

Šaltajam metų periodui ruoštis turi visi: Savivaldybė, seniūnijos, valstybės institucijos, įmonės ir  įstaigos, tarnybos. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šilumos ir dujų tiekimo ūkiams, elektros tinklams, vandentiekiui bei keliams. Būtina valyti kelius, kad būtų užtikrintas privažiavimas į kaimus, sodininkų bendrijas gaisriniams, pirmosios medicininės pagalbos, kitų specialiųjų tarnybų automobiliams.

Nuvalyti keliai – didžiausias saugumo garantas žiemą

Būtina parengti planus, kuriuose būtų išdėstyta, ką turi padaryti tarnybų padaliniai, ruošdamiesi žiemos laikotarpiui,  numatyti skysto ir kieto kuro atsargas, kad, reikalui esant, gyventojai galėtų jų įsigyti. Kaimo gyventojai,  turintys techniką, tinkamą sniegui valyti ir  verslo liudijimą, galės sniegą valyti kaip subrangovai.

Tikimasi, kad bus laiku nuvalyti privažiavimai į vandenvietes, prie vandens bokštų, elektros pastočių ir kitų įrenginių.

Kelininkai turi sukaupti smėlio ir druskos mišinių atsargas, įkalnėse turi būti įrengtos dėžės su smėliu, druska, užtvaros sniegui sulaikyti. Visose įmonėse, susijusiosiose su sniego valymu bei kelių priežiūra, turi būti paruošta atitinkama technika (greideriai, mechaniniai barstytuvai ir kt.).

Kaip ir kasmet, bus sudaryti vienišų, pagyvenusių, neįgalių žmonių sąrašai. Kaimuose gyvenamuosiuose namuose būtina sutvarkyti dūmtraukius bei elektros instaliaciją, ypač tai aktualu senuose bei Savivaldybei priklausančiuose gyvenamuosiuose namuose. Bus stengiamasi, kad seniūnai bei kitos žinybos ir gyventojai laiku gautų išsamią informaciją apie pasiruošimą šaltajam sezonui ir būtinus veiksmus artėjant hidrometeorologiniams reiškiniams.

Spaudoje bus skelbiama informacija apie seniūnijose esančių vietinių kelių valymo eilę bei kelių valymo grafikus.

Visada išlieka ypač aktualus klausimas − sniego valymas bei jo šalinimas Gargždų miesto gatvėse bei kiemuose. Ankščiau sniegas buvo ne tik sustumiamas į pašalius, bet ir išvežamas. Dabar sniegas, kiek įmanoma, sustumdomas į pašalius ir laukiama, kol jis pats nutirps. Sniego valymui trukdo automobiliai, stovintys gatvėse bei kiemuose. Be to, jie sukelia problemų privažiuoti greitosios pagalbos, priešgaisrinės tarnybos bei kitiems specialios paskirties automobiliams. Būtina išspręsti automobilių stovėjimo problemą žiemos sezono metu.

Dūmų detektorius gali išgelbėti gyvybę

Būtina tikrinti dūmtraukių bei elektros instaliacijos būklę bei pagal galimybes įrengti socialiniuose būstuose dūmų detektorius. Praeitais metais nupirkti ir šių metų kovo mėnesį sumontuoti 25 dūmų detektoriai. Iš viso jau sumontuoti 53 dūmų detektoriai, seniūnams dalijami maitinimo elementai (Sendvario, Veiviržėnų seniūnijos).  Savivaldybėje yra apie 150 socialinių būtų, Gargždų mieste apie 70. 2016 m. Ankstesniame Ekstremaliųjų situacijų posėdyje rekomenduota Savivaldybės administracijai skirti lėšų priešgaisrinių dūmų detektorių įrengimui socialiniuose būstuose. Tačiau kituose būstuose (daugiavaikių šeimų ar vargingai gyvenančių šeimų) detektorių įrengti nėra galimybės.

Posėdyje seniūnai ir kiti komisijos nariai pareiškė pretenzijų elektrikams dėl vienoje ar kitoje vietovėje gana dažnus elektros linijų gedimus. Dėl planuojamų linijų taisymo ne tik seniūnai, bet ir gyventojai turi būti informuojami laiku, nes dingusi elektra taip pat gali būti ekstremalios situacijos priežastis – pavyzdžiui šildymo katilo sprogimo, − tais atvejais, kai prie katilo nėra prijungtas vietinis generatorius.

Kvapai – ekstremalu?

Dalis seniūnų minėjo, kad gyventojai skundžiasi dėl iš laistomų srutomis laukų atsklindančių kvapų. Aplinkos apsaugos tarnyba tikrina atvejus pagal gyventojų skundus dėl kvapų iš laukų, nes yra taisyklės, kurių turi būti laikomasi laistant laukus srutomis. Tačiau iš esmės kaimo vietovėse neįmanoma tokių kvapų išvengti, ūkininkai turi teisę laistyti laukus, todėl gyventojai, gyvenantys ar apsigyvenę kaime, turi su tuo susitaikyti.

Daug pavojingesni yra kiti kvapai – pavyzdžiui, dūmų, kurie susidaro gyventojams kūrenant senus impregnuotų ar dažytų plokščių baldus arba kūrenant naujas impregnuotų plokščių atraižas. Deginant tokį kurą, į orą sklinda kancerogeninių medžiagų pilni dūmai.     

Ar skiepytis nuo gripo?

Skiepai – labiausiai nuo gripo apsauganti priemonė. Kiekvienais metais yra prognozuojama, kokio tipo gripo virusai gali siausti ir kiekvienas paskiepytasis įgyja imunitetą nuo trijų tipų tais metais labiausiai plintančių virusų. Patenkantys į rizikos grupes skiepijami nemokamai. Kiekvienas dirbantysis gali kreiptis į darbdavį dėl nemokamo skiepijimo, jei mano, kad darbovietėje yra padidėjusi rizika užsikrėsti.