Kol pastatytai skulptūrai „Banga“ politikai neranda vietos Gargžduose, rekonstruojamame skvere prie kino teatro į pirminę jos vietą jau „kėsinasi“ kita – Šimtmečio skulptūra. Praėjusią savaitę vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės posėdyje buvo patvirtinta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo Klaipėdos rajone programa. Joje – 16 priemonių, kurias tikimasi įgyvendinti skirtingose rajono seniūnijose iki 2018 metų. Tam numatyta 138 tūkst. eurų.

Atnaujins ir įrengs paminklus

9 tūkst. eurų numatyta skirti Veiviržėnų seniūnijai: Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio paminklo atnaujinimui Balsėnų kaime; paminklo, skirto Mažosios Lietuvos prisijungimui, atnaujinimui Skomantų piliakalnyje bei 3−4 min. pažintinio, edukacinio, reprezentacinio vaizdo klipo apie įžymius Veiviržėnų seniūnijos žmones ir vietas sukūrimui.

Daugiausiai seniūnijoms skirta po 3 tūkst. eurų.  Šią sumą Agluonėnų seniūnija panaudotų 100 ąžuoliukų pasodinimui, krikšto (arba obelisko) pastatymui Agluonėnų Lietuvininkų ąžuolyne. Už tokią pat sumą Dauparų-Kvietinių seniūnija įrengtų vėliavų stiebus, o Dovilų seniūnija – parengtų ir išleistų tautodailininko Vytauto Majoro monografiją apie jo kūrybinę ir visuomeninę veiklą.

Endriejavo seniūnija siektų įamžinti Endriejavo valsčiaus knygnešius memorialinėje lentoje, o Judrėnų – kurtų meninę kompoziciją, susijusią  su lakūnu S. Dariumi ir Judrėnų miestelio istorija.

Paminklinio akmens, skirto Lietuvos valstybės šimtmečiui, su užrašu bei suoliukų, takelių, aukuro įrengimą planuoja Kretingalės seniūnija, Sendvario seniūnija už programos lėšas statytų koplytstulpį, o Vėžaičių – 100-mečio fontaną.

Priekulės seniūnija už tokią pat sumą organizuotų kūrybinę kalvių stovyklą su koncepcija „Žirgai“.

Valstybės šimtmetį menančios ekspozicijos „100 istorijos žingsnių“ sukūrimas (2D formatu sukurtos skulptūros) planuojamas Gargždų miesto parke.

Už vieną didžiausių sumų – 46 600 eurų – tikimasi Stragnų II kaime, Priekulės seniūnijoje, restauruoti koplyčią-mauzoliejų.

Kaip iš giedro dangaus – dar viena skulptūros idėja

Tarybos posėdyje, Ekonomikos ir biudžeto komiteto siūlymu, buvo iškelta dar viena idėja – papildyti programą Šimtmečio skulptūros įrengimu Gargžduose. Tam esą prireiktų 50 tūkst. eurų, skulptūrą planuojama pastatyti 2018 metais.

Komitetų posėdžiuose buvo pristatyta ir galima skulptūros koncepcija – skulptoriaus Vytauto Karčiausko idėja – „arka su paukščiais“.

„Jeigu būtų tokia priemonė įtraukta, turėtume vykdyti visas procedūras: parinkti vietą ir medžiagą, derėtis su autoriumi, organizuoti pirkimą ir t.t.“, – Tarybos posėdyje sakė idėją pristatęs Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis.

Opozicijos atstovus stebino noras kuo greičiau įtraukti šią skulptūrą į programą. Primename, kad tame pačiame posėdyje buvo svarstytas ir daug diskusijų kėlęs klausimas dėl skulptūros „Banga“ vietos parinkimo. Meras ne kartą buvo išreiškęs poziciją, kad skvere prie kino teatro turėtų stovėti ne „Bangos“, bet šimtmečiui skirta skulptūra. Tokią pat savo poziciją jis atvirai išdėstė ir vykusiame Tarybos posėdyje.

Tarybos narys Aivaras Vasylius siūlė klausimą atidėti, kol nebus nuspręsta dėl „Bangos“ skulptūros vietos.

Pakankamo idėjos išdiskutavimo ir klausimo atidėjimo prašė ir kiti opozicijos atstovai.

Stebino dydis

Tarybos narys Algirdas Liaudanskis nepamiršo priminti taip ir neįgyvendintos Tūkstantmečio skulptūros, turėjusios atsirasti prie Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro, idėjos.

„Prieš keletą metų numatyta Tūkstantmečio skulptūra, taip ir neįgyvendinta. Dabar vėl einame prie naujų skulptūrų“, – priekaištavo A. Liaudanskis, pridūręs, kad paukščiai arkos viršuje primena Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos simboliką. Jis taip pat klausė, kokios erdvės reikėtų šios skulptūros pastatymui, nes pagal pateiktus matmenis tai yra apie 10 metrų aukščio statinys.

„Idėja apie skulptūras yra gera, vien katinuko yra mažoka. Kokia darbo grupė buvo sudaryta, kuri atrinko būtent šitą skulptūrą ir dėl kokių priežasčių? Kurioje vietoje Gargžduose tokia skulptūra galėtų stovėti? Nes pagal pateiktus mastelius matome, kad skulptūra yra ne mažesnė nei Klaipėdoje prie muzikinio teatro stovinti“, – skulptūros vietos ir dydžio klausimą kėlė Tarybos narė Audronė Balnionienė, pasiūliusi sudaryti darbo grupę ir klausimą atidėti.

Meras V. Dačkauskas patikino, kad Tūkstantmečio skulptūros idėjos nėra atsisakoma ir ji taip pat turėtų atsirasti. Pasak mero, skulptūros mastelį, aukštį ir kt. galima priderinti prie vietos.

Į siūlymą sudaryti darbo grupę meras atsakė replika: „Kokia darbo grupė parinko „Bangos“ skulptūros vietą prie vaistinės (Turizmo ir informacijos centro – aut. past.)?“.

Sumos nėra lygiavertės

Kitiems Tarybos nariams Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje užkliuvo netolygus lėšų paskirstymas.

„Kažkam – dešimtys tūkstančių, kažkam– keli“, – pastebėjo Tarybos narys Aivaras Vasylius.

Žemaičių partijos atstovą Egidijų Skarbalių neramino tai, kad už beveik pusę programos biudžeto planuojama restauruoti koplyčią-mauzoliejų Stragnų II kaime, Priekulės seniūnijoje.

„Ar tos koplyčios restauravimas taip susijęs su šimtmečiu? Ar ne geriau tuos pačius 46 tūkst. paskirstyti kitoms gyvenvietėms? Ar tikrai ta programa ir ta eilutė? Galbūt tai galima daryti iš kitų pinigų?“, – posėdyje klausė politikas.

Kultūros skyriaus vedėjas G. Bareikis patikino, kad šis objektas yra kultūros paveldas, o lėšų jam restauruoti nerandama jau beveik 15 metų. Jo teigimu, Kultūros paveldo departamentas nuolat įspėja ir ragina šį objektą sutvarkyti, grasina baudomis.

Strateginio  planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė paaiškino, kad Taryba jau yra pritarusi šios koplyčios sutvarkymui, pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama, Savivaldybės prisidėjimas, gavus paramą, būtų vos 15 proc.

Tarybos narė Andžela Šakinienė išsakė nuomonę, kad prie skulptūros ir jos įgyvendinimo turėtų prisidėti kiekvienas Tarybos narys iš lėšų, gaunamų kanceliarinėms išlaidoms.

Po diskusijų Taryba pritarė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo Klaipėdos rajone programai su pakeitimu, įtraukiant Šimtmečio skulptūrą Gargžduose. Už sprendimo projektą balsavo 19 Tarybos narių, prieš – 1, 6 susilaikė.