Dėl pažeistų žmogaus teisių žmonės linkę kreiptis į prokuratūrą, policiją ar žiniasklaidą, bet ne į nevyriausybines organizacijas. Visuomenė taip pat mažiau pasitiki Lietuvos žmogaus teisių institucijomis, nors pasitikėjimas Seimo kontrolierių įstaiga per pastaruosius metus išaugo beveik dvigubai. Tokius rezultatus atskleidė Seimo kontrolierių įstaigos užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Nors pasitikėjimas Lietuvos žmogaus teisių institucijomis yra itin žemas, tačiau pasitikinčių Seimo kontrolierių įstaiga procentas 2016 metais išaugo. Šioje įstaigoje pagalbos ieškotų 6,3 proc., kai 2015 metais tokių buvo 3,4 proc. respondentų. Iš valstybės institucijų žmonės labiausiai pasitiki prokuratūra ir policija (19,5 proc.) bei teismais (10,5 proc.), bet į Vartotojų apsaugos tarnybą kreiptųsi vos 1,6 proc., į Valstybinę darbo inspekciją 1,6 proc. apklaustųjų.
Visuomenės nuomonių ir tyrimų centro „Vilmorus" reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad žmonės linkę pasitikėti žiniasklaida labiau (12,5 proc.) nei nevyriausybinėmis organizacijomis (8 proc.). Vis dėlto, ieškančių pagalbos procentas 2016 metais ženkliai išaugo (49,2 proc.), kai 2015 m. net 84,9 proc. respondentų dėl pažeistų žmogaus teisių niekur nesikreipė.
Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė gyventojų žinotų, kur kreiptis dėl pažeistų savo teisių (52,6 proc.), kai 2015 m. tokių buvo net 59,7 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų, o 2014 m. – 54 proc. Vis dėlto, 2012 m. gyventojų, žinančių, kur kreiptis dėl pažeistų savo teisių procentas buvo rekordiškai žemas – vos 27,9 proc.
Gyventojų, kurių teisės pažeistos valstybės ir savivaldybės institucijose šiemet sumažėjo (12,3 proc.), 2015 m. tokių buvo 16 proc., o 2014 m. – 18 proc. ir 2013 m. – 20 proc.
Ši gyventojų apklausa, vykdyta 2016 m. lapkričio mėnesį, atskleidė, kad žinančių, jog Seimo kontrolierių įstaiga gina žmogaus teises, procentas pastaraisiais metais išlieka pastovus 42,5 proc. – 2016 m. 43,2 proc. –2015 m., tačiau jis ženkliai išaugo lyginant su 2013 metais, kai atsakiusiųjų teigiamai buvo 34,5 proc., o 2012 m. – vos 24,3 proc.
Vis dėlto, nežinančių apie tai, kad Seimo kontrolieriai gina žmogaus teises, procentas vis dar išlieka aukštas 2016 m – 57,5 proc., 2015 m. – 56,0 proc.
Tyrimo duomenys parodė, kad nežinančių, kur kreiptis dėl pažeistų teisių, daugiau tarp vyresnio amžiaus asmenų (66,9 proc.), bedarbių (60,5 proc.), neįgijusių viduriniojo išsilavinimo (67,5 proc.) bei pensininkų (61,5 proc.).
Kiekvienais metais Seimo kontrolieriai klausia gyventojų, ar šie turi pakankamai informacijos apie žmogaus teisių gynėjus, galinčius jiems padėti, kai jų teises pažeidžia valstybės ir savivaldybių pareigūnai.
Seimo kontrolieriai gina žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms.
Seimo kontrolieriai taip pat vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, ar baudimą fakultatyvų protokolą.
