Kitos naujienos (6)
Lietuvoje daugiau kaip 24 tūkst. jaunų žmonių turint bedarbio statusą, specialistai atkreipia dėmesį į įsišaknijusį neapgalvotą karjeros planavimą. Vos penktadalis šalies abiturientų specialybę pasirenka sąmoningai, o dauguma pasiduoda aplinkos spaudimui nedelsiant pradėti studijas universitete, arba patys siekia greitai uždirbti daug pinigų.
Nors teisės studijos vis dar laikosi tarp pačių populiariausių, teisininkų perteklių pernai fiksavo beveik du trečdaliai, arba 38-ios šalies savivaldybės. Lietuvos darbo biržos duomenimis, verslo vadybos išsilavinimą turintys žmonės sunkiai darbą rasti galėjo net 44 savivaldybėse iš 60-ies. Ką daryti, kad būtų kuo mažiau teisininkų, kuriems neįdomi teisė, ir daktarų, kurie nemyli savo pacientų, gali patarti karjeros konsultantai. Jie jaunimą konsultuos parodoje „Studijos 2017“, kuri parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks vasario 2–4 dienomis.
Lūžis: tėvai ima pasitikėti karjeros specialistais
Karjeros konsultantus pamažu atranda ne tik jauni žmonės, bet ir jų tėvai. Nors karjeros specialistų paslaugos gali kainuoti ir 300 eurų, jaunuolio charakterį, gebėjimus ir potencialą objektyviai įvertinantys ekspertai pasiruošę jam padėti išvengti gyvenimo klaidos.
„Pastebime tendenciją, kad tartis ateina visa šeima. Pastaraisiais metais tėvai vis geriau supranta savo vaidmenį, taip nebespaudžia savo vaikų, labiau jais pasitiki. Taip pat sulaukiame vis daugiau įvairaus amžiaus studentų ir net dirbančiųjų, kurie vis drąsiau ieško profesionalios pagalbos, siekdami atrasti pašaukimą“, – sako Lietuvos karjeros specialistų asociacijos karjeros konsultantai Dalia Gaidamavičiūtė-Apulskė, Daiva Šilienė bei Kęstutis Mikolajūnas.
Brangiausia karjeros konsultantų paslauga įtraukia kelių valandų testą bei privačią konsultaciją, pokalbį su specialistu, kuris ne tik aptaria testo duomenis, bet ir analizuoja asmenybę, jos tipą, polinkius. Paklausesnės yra trumpesnės konsultacijos ar netgi karjeros interesų testai, prieinami internete.
Bendrovės „Kalba.lt“ vadovo Ryčio Jurkėno teigimu, atvejai, kai žmogus nuo vaikystės žino, ką nori veikti gyvenime ir to sąmoningai siekia – itin reti, o visiems kitiems tenka arba ieškoti pagalbos, arba savo pašaukimą atrasti klaidų ir bandymų metodu.
„Nueinate pirkti kostiumo žinodamas, kad jums patinka „Dolce & Gabbana“, bet nežinote nei dydžio, nei spalvos, nei medžiagos. Žinote tik tiek, kad labai patinka. Lygiai taip pat 90 proc. stojančių išsirenka specialybę, nors negalėtų atsakyti nei kokios bus paskaitos, nei kiek bus praktikos, kiek teorijos. Tai rodo, kad sprendimas yra ne sąmoningas, o inertiškas“, – sako R. Jurkėnas.
Socialinis spaudimas nemažėja
„Kalba.lt“ duomenimis, sąmoningai karjerą pasirenka vos 20–25 proc. jaunimo, o kai kurių psichologų teigimu, šis skaičius siekia vos 5 proc. Viena pagrindinių to priežasčių konsultantai įvardija stiprų socialinį spaudimą. Netrūksta atvejų, kai skubėjimas siekiant išsilavinimo atsisuka prieš pačius studentus: jie baigia studijas, bet niekaip neįsitvirtina darbo rinkoje, arba dar blogiau – supranta, jog skubėdami pasirinko neteisingai.
Pasak R. Jurkėno nors galimybių ir pasirinkimų erdvė kaip niekad didelė, jauni žmonės per greitai save nuvertina arba tiesiog bijo aiškiai įvardinti savo norus.
„Liūdniausia, kad net gerai besimokantys abiturientai, kurie turi plačią pasirinkimų laisvę, labai dažnai savęs neklausia, ko jie nori. Todėl šiandien ir turime masę teisininkų, kuriems neįdomi teisė, masę daktarų, kurie nemyli pacientų, krūvą vadybininkų, kurie visai nenori nieko „vadybinti“. Ir visi tie žmonės lieka nelaimingi“, – tikina „Kalba.lt“ vadovas.
Apsispręsti padėjo vienas pokalbis telefonu
Lietuvos karjeros specialistų asociacijos konsultantai pastebi, jog dažnai jauni žmonės nesuvokia savo stipriųjų pusių.
„To, ką atliekame lengvai, niekada nesureikšminame, nes atrodo, kad visi aplinkui tai gali. O mokykloje gaunamas grįžtamasis ryšys dažniau pabrėžia klaidas ir trūkumus. Konsultanto žvilgsnis – objektyvus, nešališkas. Mums nesvarbu, kokią konkrečiai specialybę žmogus pasirinks, į kurį universitetą stos. Kur kas svarbiau – padėti pažvelgti į save iš įvairių pusių, pastebėti ir geriau suvokti savo stiprybes. Dažnai save nuvertiname dėl visuomenės primestų normų, tačiau juk darbe mums moka būtent už savitumą“, – primena konsultantai.
Kad objektyvus žvilgsnis iš tiesų labai reikalingas, tvirtina ir netrukus mokyklą baigsiantys jaunuoliai, kuriems konsultantų paslaugos padėjo geriau suprasti save. Vilniaus licėjuje besimokanti vienuoliktokė Justina Girijotaitė su konsultantais dirbti pradėjo dar dešimtoje klasėje.
„Buvau labai pasimetusi tarp savo pasirinkimų, nes viskas buvo vienodai įdomu. Norėjosi pamatyti save iš šono, objektyviau įsivertinti“, – pasakoja mergina.
Po testo ir pokalbio konsultantai jai rekomendavo socialiniame gyvenime taikomus tiksliuosius mokslus, pavyzdžiui, ekonomiką. „Po konsultacijos ėmiau tvirčiau jaustis. Planuoju stoti į ekonomiką, bet testai nustatė dar ir tai, jog amžinai nesijausiu rami ir visąlaik ieškosiu naujų dalykų“, – juokėsi J. Girijotaitė.
Dvyliktokė Gabrielė Dženkaitytė pasakoja, kad viena telefoninė konsultacija jai padėjo geriau suprasti, kur link veda jos pomėgiai.
„Turėjau kelias dominusias kryptis, tad karjeros konsultantas pagelbėjo apsisprendžiant. Pasikalbėjome apie mane, mano pomėgius, silpnąsias, stipriąsias puses, ir po vieno pokalbio jis nustatė, kurioje profesinio žemėlapio vietoje aš esu“, – pasakoja ji. Ši konsultacija Gabrielę įkvėpė stoti į biologiją arba ekologiją.
„Patartume kuo anksčiau pradėti domėtis savęs pažinimu, profesiniu pasauliu, savanorystės galimybėmis, dalyvauti neformalaus ugdymo veiklose. Apnikus abejonėms nuoširdžiai patariame kreiptis į karjeros konsultantus bei nepamiršti, kad teisingas pasirinkimas yra tas, kurį priimi pats“, – savo palinkėjimus dar besimokančiam jaunimui siuntė D. Gaidamavičiūtė-Apulskė, D. Šilienė bei K. Mikolajūnas.
Ne tik šiuos, bet ir gausybę kitų ekspertus sutikti galėsite parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vasario 2–4 d. parodoje „Studijos 2017“. Šūkį „Laisvė rinktis!“ pristatantis renginys kviečia visus, norinčius pasitarti ar pasidomėti, susitikti su karjeros konsultantais erdvėje ,,Pažink save“.
Žymėtas pagal
Kalbininkams ir visuomenininkams pasiūlius atsisakyti nelegalų alkoholį romantizuojančių terminų naminukė, samanė ir naminė degtinė, žmonės buvo pakviesti siūlyti savo pavadinimus, kurie tinkamiausiai apibūdintų šešėlinėje rinkoje gaminamus alkoholinius gėrimus. Anot kalbininko Antano Smetonos, dauguma visuomenės pasiūlytų žodžių turi negatyvų atspalvį arba ironijos prieskonį.
Dalis pavadinimų – šmaikštūs
Kalbininkas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas A. Smetona tikina, kad kai kurie žmonių pasiūlyti terminai nelegaliam alkoholiui apibūdinti išsiskiria savo šmaikštumu, tačiau rodo, kad piliečiai supranta šio gėrimo keliamas grėsmes sveikatai.
„Pavyzdžiui, viešojoje erdvėje atsirado siūlymas samagoną vadinti lavonprakaičiu, pūvandeniu, mirtvandeniu ar neplautabidone. Gražūs sudurtiniai lietuviški žodžiai, akivaizdžiai turintys negatyvią prasmę ir atspindintys su nelegaliu alkoholiu siejamas problemas. Išgirdome ir tokių terminų: gargalis, raugė, kaukolinis, nelegalkoholis. Panašu, kad lietuviams išradingumo šioje srityje netrūksta“, – sako A. Smetona.
Siekia mažinti pakantumą
Su nelegalia prekyba kovojančios visuomeninės iniciatyvos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys teigia, kad visuomenėje organizuotų nusikalstamų grupuočių gaminamas alkoholis vertinamas per daug palankiai. Net kai kurie žodžiai, kuriais šis gaminys įvardijamas, yra mažybiniai ar malonybiniai. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta pasiūlyti terminus, kurie mažintų gyventojų pakantumą šiai šešėlinei veiklai.
„Kartu su kalbininku A. Smetona pasiūlėme šnekamojoje kalboje vartoti terminą samagonas. Tai neigiamas, su sovietų okupacijos laikotarpiu siejamas žodis. Administracinėje ir bendrinėje kalboje skatiname vartoti terminą nelegalus alkoholio distiliatas. Abu šie pavadinimai yra tikslūs ir toli gražu nekvepia nelegalaus alkoholio romantizavimu“, – sako K. Kupšys.
Klientų nesirenka
K. Kupšys pabrėžia, kad nelegalaus alkoholio prekeiviai savo „produktą“ parduoda bet kam: nesvarbu, ar tai nepilnametis jaunuolis, ar alkoholio jau padauginęs pilietis.
„Parduotuvėse tokie žmonės alkoholinių gėrimų įsigyti negalėtų – tam galioja draudimai. Deja, nusikaltėlių pardavinėjamas nelegalus alkoholio distiliatas pasiekiamas bet kam ir bet kada. Šešėlinėje rinkoje niekas neklausia, ar tu jau pilnametis“, – teigia K. Kupšys.
Žmonės vis dar kviečiami diskutuoti, koks terminas labiausiai tiktų apibūdinti nelegalų alkoholį, ir raginami savo pasiūlymus teikti elektroniniu paštu .
Žymėtas pagal
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai per šventinį laikotarpį šalyje gaisruose žuvo 6 gyventojai, o 7 juose patyrė traumų. Be to, ugniagesiams praėjusiais metais per šventinę savaitę teko gesinti 207 gaisrus.
Praėjusių metų žiemą, Kalėdų naktį, Vilniuje, Dzūkų gatvėje, daugiabutyje degė sofa-lova. Kambaryje buvo rastas smarkiai apdegusio 58-erių metų vyro kūnas. Kito vyro gyvybę sostinėje, Daugėliškio gatvėje, ugnis pernai nusinešė Naujųjų metų išvakarėse.
Dar du žmonės žuvo Pasvalio rajone, Pumpėnų miestelyje – likus keliolikai minučių iki Naujųjų metų buvo gautas pranešimas, kad dega gyvenamasis namas ir jo viduje gali būti žmonių. Atvykus ugniagesiams, namas degė atvira liepsna. Šis gaisras nusinešė vyro ir moters gyvybes.
Statistika fiksuoja tik skaičius, bet už jų – skaudūs šeimų praradimai.
„Gaisruose netenkama artimųjų, ugnis neretai supleškina namus ir visą užgyventą turtą. Deja, per šventes žmonės dažnai pamiršta paprasčiausią atsargumą – palieka be priežiūros besikūrenančias krosnis, degančias žvakes, butuose ir ant eglučių neišjungia elektrinių girliandų, o išgėrę neatsispiria pagundai užsirūkyti lovoje. Ne paslaptis, kad dėl skaudžių nelaimių neretai būna kaltas alkoholis“, – vardija gan dažnas gaisrų priežastis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis direktoriaus pareigas, vidaus tarnybos pulkininkas Jūris Targonskas, linkėdamas visiems, kad šventės praeitų be skaudžių incidentų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais šalyje jau žuvo 99 žmonės. Todėl ugniagesiai prašo gyventojų pasirūpinti savo šeimų ir namų saugumu, ragindami nepamiršti ir kaimynų, ypač vienišų senolių, nes geranoriškas perspėjimas ar pagalba kartais padeda išvengti skaudžių pasekmių.
Žymėtas pagal
Pirmadienį, gruodžio 19 d., Gargžduose vyks kraujo donorystės akcija.
Neabejingi gyventojai tapti neatlygintinais kraujo donorais galės atvykę į Klaipėdos rajono savivaldybės salę (Klaipėdos g. 2, Gargždai).
Akcija vyks nuo 10 iki 15 valandos.
Kaip tvirtino Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo neatlygintinos donorystės koordinatorė-rinkodaros vadybininkė Rūta Ramanauskienė, šiuo metu yra reikalingas visų grupių kraujas.
Žmonėms, kuriems kraujyje yra nustatytas Kell antigenas, savo laiko gaišti neturėtų, mat tokio kraujo prireikia itin retai ir į donorus tais atvejais yra kreipiamasi asmeniškai.
Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių. Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų.
Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams – šešis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.
Renginio plakatas:
Žymėtas pagal
Dėl pažeistų žmogaus teisių žmonės linkę kreiptis į prokuratūrą, policiją ar žiniasklaidą, bet ne į nevyriausybines organizacijas. Visuomenė taip pat mažiau pasitiki Lietuvos žmogaus teisių institucijomis, nors pasitikėjimas Seimo kontrolierių įstaiga per pastaruosius metus išaugo beveik dvigubai. Tokius rezultatus atskleidė Seimo kontrolierių įstaigos užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Nors pasitikėjimas Lietuvos žmogaus teisių institucijomis yra itin žemas, tačiau pasitikinčių Seimo kontrolierių įstaiga procentas 2016 metais išaugo. Šioje įstaigoje pagalbos ieškotų 6,3 proc., kai 2015 metais tokių buvo 3,4 proc. respondentų. Iš valstybės institucijų žmonės labiausiai pasitiki prokuratūra ir policija (19,5 proc.) bei teismais (10,5 proc.), bet į Vartotojų apsaugos tarnybą kreiptųsi vos 1,6 proc., į Valstybinę darbo inspekciją 1,6 proc. apklaustųjų.
Visuomenės nuomonių ir tyrimų centro „Vilmorus" reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad žmonės linkę pasitikėti žiniasklaida labiau (12,5 proc.) nei nevyriausybinėmis organizacijomis (8 proc.). Vis dėlto, ieškančių pagalbos procentas 2016 metais ženkliai išaugo (49,2 proc.), kai 2015 m. net 84,9 proc. respondentų dėl pažeistų žmogaus teisių niekur nesikreipė.
Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė gyventojų žinotų, kur kreiptis dėl pažeistų savo teisių (52,6 proc.), kai 2015 m. tokių buvo net 59,7 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų, o 2014 m. – 54 proc. Vis dėlto, 2012 m. gyventojų, žinančių, kur kreiptis dėl pažeistų savo teisių procentas buvo rekordiškai žemas – vos 27,9 proc.
Gyventojų, kurių teisės pažeistos valstybės ir savivaldybės institucijose šiemet sumažėjo (12,3 proc.), 2015 m. tokių buvo 16 proc., o 2014 m. – 18 proc. ir 2013 m. – 20 proc.
Ši gyventojų apklausa, vykdyta 2016 m. lapkričio mėnesį, atskleidė, kad žinančių, jog Seimo kontrolierių įstaiga gina žmogaus teises, procentas pastaraisiais metais išlieka pastovus 42,5 proc. – 2016 m. 43,2 proc. –2015 m., tačiau jis ženkliai išaugo lyginant su 2013 metais, kai atsakiusiųjų teigiamai buvo 34,5 proc., o 2012 m. – vos 24,3 proc.
Vis dėlto, nežinančių apie tai, kad Seimo kontrolieriai gina žmogaus teises, procentas vis dar išlieka aukštas 2016 m – 57,5 proc., 2015 m. – 56,0 proc.
Tyrimo duomenys parodė, kad nežinančių, kur kreiptis dėl pažeistų teisių, daugiau tarp vyresnio amžiaus asmenų (66,9 proc.), bedarbių (60,5 proc.), neįgijusių viduriniojo išsilavinimo (67,5 proc.) bei pensininkų (61,5 proc.).
Kiekvienais metais Seimo kontrolieriai klausia gyventojų, ar šie turi pakankamai informacijos apie žmogaus teisių gynėjus, galinčius jiems padėti, kai jų teises pažeidžia valstybės ir savivaldybių pareigūnai.
Seimo kontrolieriai gina žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms.
Seimo kontrolieriai taip pat vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, ar baudimą fakultatyvų protokolą.
Žymėtas pagal
Siekdama išgryninti visuomenės požiūrį į regioninę jaunimo politiką, pasidalinti geraisiais jaunimo įtraukimo pavyzdžiais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su „Kurk Lietuvai“ programos dalyviais renka „Draugišką jaunimui savivaldybę“ ir „Draugišką jaunimui verslą“. Nominantus konkursui galima teikti iki 2017 m. sausio 20 d.
„Jaunimo užimtumo ir integracijos skatinimo srityse, taip pat jaunimo politikos formavimo ir vykdymo klausimais Lietuva yra siektinas pavyzdys ne vienai Europos valstybei, todėl turime ne tik tęsti pradėtus sėkmingus darbus, tačiau ir įvertinti tuos, kurie prisideda prie šios sėkmės“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Draugiškos jaunimui savivaldybės ir verslai yra tie, kurie prisideda prie jaunimo situacijos gerinimo ir jaunimo politikos įgyvendinimo regionuose. Gerieji pavyzdžiai įkvepia, tad svarbu juos pastebėti, įvertinti, dalintis patirtimis ir jas perimti, skatinant socialinę įmonių ir savivaldybių atsakomybę dėl jaunosios kartos.
Nominacijoms pagrįsti klausimyne yra iškelti 36 skirtingi savivaldybės ir verslo draugiškumo jaunimui kriterijai, suformuoti kartu su jaunimo politikos specialistais iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Vytauto Didžiojo universiteto, Politikos tyrimų ir analizės instituto, Lietuvos darbdavių konfederacijos ir kt.
Nugalėtojai bus apdovanojami diplomais bei dovanomis, taip pat gaus „Draugiškas jaunimui“ ženkliuką, kurį galės naudoti tiek grafinio failo formatu internetinėse svetainėse, tiek lipduko, tiek kitomis formomis.
Daugiau apie verslų ir savivaldybių draugiškumo jaunimui nominacijas ir užsienio pavyzdžius skaitykite „Kurk Lietuvai“ dalyvių projekte.
Klausimyną savivaldybių nominacijoms pildys savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriai kartu su savivaldybių jaunimo reikalų tarybomis, o verslus jaunimo ar verslo atstovai gali nominuoti čia, tą galima padaryti iki 2017 m. sausio 20 d.
Šios nominacijos prisidės prie valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimo ir pažangos darbų inicijavimo.
Žymėtas pagal
Portalo draugai
Reklamos
Dabar svetainėje 173 svečiai (-ių) ir narių nėra