Dėl elektros perdavimo linijos statybų Klaipėdos rajone prireikus kirsti miškus, su jų savininkais daug nesiderėta - pasiūlytos kompensacijos, o tie, kuriems jos pasirodė per mažos, kol kas negavo nieko. Tačiau jų žemėje augantys medžiai jau virsta.

Klaipėdos rajone, Žadeikiuose, gyvenančios Irenos Kudrevičienės miškas kirsti pradėtas pirmadienį, nors ši moteris, kaip ir dar keli savininkai, įsitikinusi, kad taip būti negali.

89 km ilgio 330 kilovoltų elektros perdavimo oro linija Klaipėda-Telšiai driekiasi ir per valstybinius, ir per privačius miškus, tad su jų savininkais sudaromos servituto nustatymo sutartys, už tai žmonės gavo išmokas. Tačiau projektą įgyvendinančiai bendrovei "Litgrid" iki šiol su visais iki vieno susitarti nepavyko.

Užvirė teisiniai ginčai, kurie tęsiasi iki šiol, todėl dalis savininkų yra įsitikinę, kad medkirčiai jų plotuose dar neturėtų darbuotis. O į teismus su linijos statytojais jie įsivėlė dėl išmokų už iškirstą mišką. Nepatenkintųjų - vienetai iš kelių dešimčių, mat daugumai pasiūlytos sumos pasirodė priimtinos.

„Mano miško dėl linijos statybų iškirs apie pusantro hektaro. Už tai pasiūlė 3 tūkst. litų, nors rinkos kainos yra kur kas didesnės - toks plotas šiandien vertas 8-10 tūkst. O kur dar medienos prieaugis - juk urėdai yra nustatę, jog per metus tokiame miške medienos padaugėja apie 8,5 kubinio metro, kurie irgi kainuoja.Tuo tarpu valstybei už miškus mokamos solidesnės kompensacijos“, - sakė I. Kudrevičienė.

Ji su bendraminčiais yra apskundusi išmokų apskaičiavimo metodiką. Mat už 62 hektarus valstybinio miško, reikalingo linijos statyboms Klaipėdos rajone, "Litgrid" prieš pusmetį į šalies iždą sumokėjo per 1,2 mln. litų kompensaciją. Valstybinės miškų tarnybos pažymoje apie tai nurodoma, jog tokia suma susidaro apskaičiavus miško žemės sklypo vertę, medynų įveisimo ir išauginimo išlaidas bei prarastą medienos prieaugio kainą. Taigi, vidutinė hektaro vertė šiuo atveju - per 18 tūkst. litų.

„O ką, privatus miškas bevertis?“ - klausia I. Kudrevičienė.

Jai taip pat įdomu ir tai, kad medkirčių paprašiusi parodyti leidimus darbuotis moteris aplinkosaugininkų išduotus dokumentus gavo, o juose išvydo, kad ji yra ne miško savininkė, o bendraturtė su „Litgrid“. Įdomu, ar energetikos ministras šių metų gegužę galėjo miško žemės paskirtį pakeisti į „kitas naudmenas“.

„Atrodo, kad su valstybinėmis įstaigomis ginčytis nėra šansų. Visos jos eina išvien, jų sprendimai naudingi tik „Litgrid“ - privataus kapitalo bendrovei“, - teigė miško savininkė.

Ši linija yra pripažinta nacionalinės svarbos objektu, jos statybas planuojama baigti kitais metais.

„Kliūčių kirsti mišką nėra“

Vilija RAILAITĖ, „Litgrid“ Korporatyvinių reikalų departamento direktorė

Vykdant tokius projektus žemė visuomenės poreikiams nėra paimama - ji ir toliau lieka savininkų nuosavybė, su žemės savininkais sudaromos servituto nustatymo sutartys, sutariama dėl kompensacijų, kurių dydis apskaičiuojamas remiantis Vyriausybės patvirtinta metodika.

Valstybės žemės fondas, remdamasis vidutine žemės sklypo rinkos verte, apskaičiavo išmokas įstatymuose numatyta tvarka, sklypų savininkams, sutikusiems su jomis, "Litgrid" sumokėjo 30 procentų didesnes kompensacijas. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo kelios bylos, susijusios su kompensacijomis, jos išnagrinėtos.

Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota perskaičiuoti žemės savininkams numatytas kompensacijas, dalis apskaičiavimų jau baigta, o pasiūlytos kompensacijos buvo priimtinos ir jau sumokėtos, kelių sklypų atveju skaičiavimai dar atliekami.

Nė vienas sprendimas nebuvo apskųstas, todėl jie visi įsiteisėjo. Tai reiškia, kad servitutai galioja, elektros linijos statybos darbai gali vykti, o rangovui turint miškų kirtimo leidimus, teisinių kliūčių kirsti mišką nėra.