Klaipėdos rajono mokyklų bibliotekininkai prisideda prie knygų skaitymo skatinimo iniciatyvų ir bendradarbiaudami su naujienų portalo „Mano Gargždai" kolektyvu ragina mokinius, mokytojus ir visą bendruomenę skaityti ir dalintis savo įspūdžiais, patirtimi parašant nuomonę, atsiliepimą apie perskaitytą knygą svetainės rubrikoje „Dalinuosi".

     Šiandien publikuojame pirmąją skaitytojos Rimos Čeliauskaitės (Knygoholikės) atsiųstą apžvalgą apie U.Eco knygą „Nr.0".

     Nauja Umberto Eco knyga „Nr. 0" – tai tarsi filmo „Uodega vizgina šunį" popierinis variantas. Tamsių politikos užkaborių persmelktas romanas.
Pagal siužetą: 1990-ieji, Italija, žinomas politikas nusamdo žmones kurti neegzistuojančio laikraščio. Ir per visą romaną laikraščio redakcija kuria nulinį numerį – laikraščio gaires, koks jis turėtų ar galėtų būti. Tačiau naujienas jie kuria patys: su užuominomis, galinčiomis pakenkti vienam ar kitam politikui, įsivaizduojamomis problemomis, turinčiomis imituoti šviežias žinias.

     Neblogai aprašyta laikraščio atmosfera, su visais tais gamybiniais pasitarimais ir principingais žurnalistais. Daug painiavos su sąmokslo teorijomis.
„– Tą pasakysiu vėliau, kol kas mano hipotezė tuo ir baigiasi.
– Hipotezei paremti reikia įrodymų.
– Po kelių dienų, kai baigsiu naršyti kai kuriuos archyvus ir ano meto laikraščius, juos turėsiu. Rytoj balandžio dvidešimt penktoji, lemtinga diena. Susitiksiu su kai kuo, kas apie tuos laikus daug žino. Man pavyks įrodyti, kad lavonas Loreto aikštėje buvo ne Musolinio."
Numetama neblogų patarimų, kaip kurti laikraštį. Norėčiau, kad kai kuriuos pamokymus būčiau žinojusi anksčiau, kai dirbau redakcijoje. Kai kuriuos, tiesa, tuomet pasąmoningai nuspėjau. O pagrindinį mūsų leidėjai (ir televizininkai, kas be ko) žino iki skausmo: „Mūsų skaitytojas šiam straipsniui/žodžiui/frazei/temai per kvailas."

     Negaliu sakyti, kad esu didelė U. Eco mylėtoja ar žinovė – skaičiau tik „Rožės vardą", o ir tas pats man nepatiko. Bet nepatiko pats siužetas, o ne rašymo stilius ar talento trūkumas. Talento trūkumu ir „Nr. 0" negaliu apkaltinti. Labiau gal – tingėjimu išplėsti romaną.

     Personažų – tik užuomazgos. Intrigos – taip pat. Detektyvo čia nėra. Vėl, sakyčiau, tik užuomazgos. Personažų santykiai kaip reikiant neišsivysto, veiksmas kaip reikiant neįsisuka. Pabaiga tai... Ji labiausiai ir nuvylė – maždaug „oh well, sh*t happens..." (vertimas: „ką gi, visko pasitaiko...") Pagrindiniai veikėjai, pamirškit, kas įvyko, gyvenkit toliau ir klestėkit.

     Jei romanas būtų parašytas „Rožės vardo" stiliumi: su atmosfera, personažais, intriga ir detektyvu, su visomis smulkmenomis, – tai būtų visiškai kitas reikalas.

     Ir nors skaityti buvo visai įdomu, norėčiau sulaukti kažko daugiau iš tokio grando.

     Tai buvo pirmoji rubrikos „Dalinuosi" nuomonė apie perskaitytą knygą. Nesutinkate? Norite pasidalinti įžvalgomis apie savo perskaitytą knygą? Atsiliepimus siųskite el.paštu

     Jimas Trelease'as, amerikietis, propaguojantis skaitymą, teigia: „Mažai skaitanti tauta – mažai ir žino. Tad labai tikėtina, kad mažai žinanti tauta priims netinkamus sprendimus namuose, rinkoje, teisme ir rinkimuose. Tokie sprendimai veikia visą tautą – išsilavinusius ir neišsilavinusius – ir yra pavojingi demokratijai."

     „Knygų Kalėdas" palydint ir Bibliotekų metus pasitinkant, rajono mokyklų bibliotekininkės inicijuoja akciją „Štai ką aš perskaičiau".

     Knygų skaitymas yra svarbus dalykas daugelio žmonių gyvenime. Knygos padeda vaikams užaugti, susiformuoti, tapti savimi. O santykius su knyga užmezgę ankstyvoje vaikystėje, žmonės išsiugdo pomėgį skaityti, taip nepalyginamai pagerindami viso savo gyvenimo kokybę.

     Skaitymas pirmiausia yra malonumas, o laiku užmezgus malonumo santykį su knyga, vėliau ji gali tapti poreikiu ir įrankiu, padedančiu tuos poreikius patenkinti. Knyga yra priemonė, padedanti keliauti tarp įsivaizduojamojo ir tikrojo pasaulių. Ji ugdo vaizduotę, tikrajam pasauliui tapus nemaloniu, suteikia saugią priebėgą, tačiau padeda ir grįžti į jį, spręsti tikras problemas, emocinius sunkumus. Knyga moko pažinti, pavadinti ir išgyventi patiriamus jausmus, ypač jei jie sudėtingi ir sunkūs, tokie kaip netektis, konfliktai šeimoje, skurdas, papasakoja apie kitų žmonių jausmų pasaulį, skatina empatijos jausmą, padeda suvokti aplinkinius, saugo nuo vienatvės, nuobodulio. Skaitydami knygą laviname kalbos įgūdžius, plečiame žodyną, lengviau išreiškiame norus, jausmus, mintis, svajones ir, svarbiausia, poreikius. Knyga kuria bei ugdo bendruomeniškumo jausmą, padeda įveikti socialinę nelygybę, kultūrinį atskirtumą, moko ir padeda būti kartu, dalintis tais pačiais išgyvenimais, malonumais ir sunkumais.

     LR Seimas, atsižvelgdamas į mažėjantį knygų skaitymą Lietuvoje ir įvertindamas tai, kad bibliotekų atgaivinimas, jų fondų papildymas, susitikimų su rašytojais, kūrybos vakarų, knygų aptarimų, jaunųjų rašytojų skatinimo renginių organizavimas turi didžiulę reikšmę visuomenės tobulėjimui ir dvasingumo bei kultūros ugdymui, nutarė 2016-uosius paskelbti Bibliotekų metais.

     Klaipėdos rajono mokyklų bibliotekininkai prisideda prie knygų skaitymo skatinimo iniciatyvų ir bendradarbiaudami su naujienų portalo „Mano Gargždai" kolektyvu ragina mokinius, mokytojus ir visą bendruomenę skaityti ir dalintis savo įspūdžiais, patirtimi parašant nuomonę, atsiliepimą apie perskaitytą knygą svetainės rubrikoje „DALINUOSI". Atsiliepimus apie perskaitytas knygas siųskite el.paštu

     Gyvenimas tampa viltingesnis, geresnis ir gražesnis, kai atveri knygų pasaulio duris...