Lietuvos gyventojų žinios apie šalyje veikiančią pensijų sistemą bei jos pakopų ypatybes vis dar pasižymi spragomis. Nors II pakopoje asmeniškai dalyvauja ir savo pensijai kaupia 1,3 mln., arba apie 90 proc. Lietuvos dirbančiųjų, kas dešimtas šalies gyventojas nemano, kad šios santaupos yra privati nuosavybė ir beveik tiek pat netiki, kad jas galima paveldėti.

II pakopos fondus valdančias bendroves vienijanti Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) konstatuoja, kad didžioji dalis gyventojų žino esmines II pakopos savybes, tačiau teiraujantis apie smulkesnes detales atsiranda daugiau tokių, kurie atsako neteisingai.

Reprezentatyvią apklausą sausį atlikusių „Spinter tyrimų“ duomenimis, 74 proc. gyventojų pritaria teiginiui, kad joje kaupiamos lėšos yra privati nuosavybė, taip pat 67 proc. patvirtino, kad jos paveldimos. Vis dėlto apklausos metu gyventojams buvo sudėtingiausia atsakyti į klausimą, kaip šios santaupos padidins asmenines pajamas jau išėjus į pensiją.

„Šalies gyventojų žinios, kokie yra II pensijų pakopos ypatumai patvirtina tai, kad geriausiai žinoma jos esmė: tai yra privačios santaupos, mirties atveju jas paveldi artimieji. Ir nors šis finansinis instrumentas sukurtas taip, kad būtų ne tik prieinamas, bet ir suprantamas kiekvienam, akivaizdu, kad pagrindinis iššūkis slypi būtent detalėse“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Apklausos metu paaiškėjo, kad apčiuopiama dalis gyventojų klysta ir dėl esminių II pakopos savybių. 10 proc. respondentų šalyje nemano, kad II pakopos fondų kaupiamos ir investuojamos gyventojų lėšos yra privačios, dar 13 proc. galvoja, kad ir nepaveldimos.

Beveik du trečdaliai, arba 63 proc. gyventojų teigė žinantys, kad kaupimą II pakopoje finansiškai skatina valstybė. Tuo tarpu priešingai teigė ir neteisingai atsakė 12 proc. apklausos dalyvių, kurie buvo įsitikinę, jog asmeninio kaupimo valstybė neskatina.

„Tripakopė pensijų sistema Lietuvoje vis dar suvokiama kaip atskirų dalių dėlionė, kurią anaiptol ne kiekvienas dirbantysis suvokia kaip nedalomą visumą. Nors prieš porą dešimtmečių Lietuvoje įdiegtą II pakopą renkasi absoliuti dauguma dirbančiųjų, tačiau pagal apklausos rezultatus matome, kad trūksta suvokimo, jog tai yra valstybės pasirinktas įrankis, skirtas padėti susidoroti su prastomis demografinėmis tendencijomis bei jų auginamu krūviu „Sodrai“, atitinkamai skatinamas ir finansiškai“, – teigia Š. Ruzgys.

Jo teigimu, galima daryti išvadą, jog žmonėms sunkiausia pamatyti II pakopos naudą ir įtaką gyvenimo kokybei ateityje.

„Net 42 proc. apklausos dalyvių pripažino, kad nežino, jog II pakopoje sukauptos lėšos būsimą „Sodros“ pensiją papildys apie 20 proc. dabartinių pajamų. Jeigu II pakopos pensijų fondai toliau bus traktuojami kaip dar viena vieta, kur galima tiesiog „pasidėti“ pinigus, bijau, kad turėsime finansinių ir socialinių iššūkių valstybės mastu, nes akivaizdžiai trūksta supratimo, jog kaupimas pirmiausiai yra asmeninė nauda“, – prognozuoja Š. Ruzgys.

Nuo šių metų pradžios įdiegus gyvenimo ciklo fondų modelį, kuomet investicijos tampa konservatyvesnės kartu su didėjančiu kaupiančiojo amžiumi, tikimasi subalansuoti gyventojų pensijų santaupų investicijų riziką. Iki šiol dauguma II pakopos dalyvių laikėsi konservatyvesnės nei tiktų pagal amžių pozicijos ir buvo linkę investuoti labai atsargiai.

LIPFA prezidento vertinimu, atsivėrusi galimybė savo pensijai užsidirbti finansų rinkose ateityje valstybės išmokamą pensiją gali padidinti maždaug penktadaliu.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą atliko sausio 15–26 dienomis, joje dalyvavo 1011 respondentų, kurių amžius 18–75 metai.

LIPFA vienija fondų valdymo bendroves, administruojančias II pakopos pensijų fondus. 2019 metų pradžioje fondai valdė 3,118 mlrd. eurų privačių būsimų pensininkų santaupų, kurios ateityje papildys „Sodros“ mokamą pensiją. Nuo šių metų pradžios apie 100 II pakopos dalyvių, pareiškusių norą sugrįžti į „Sodrą“ su santaupomis, vėliau nesėkmingai bandė atšaukti savo sprendimą supratę, kad suklydo niuansuose ir iš tikrųjų norėjo pasirinkti kaupimo sustabdymą.