Birželio 18 dieną vyko istorijos valstybinis brandos egzaminas, kurį Lietuvoje Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis laikė 10 321 moksleivis.

Egzamino užduotyje buvo klausimų apie Lietuvos ir pasaulio istoriją Viduriniaisiais, Naujaisiais amžiais ir iš Naujosios istorijos. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazistai, laikę šį egzaminą, pasidalino savo įspūdžiais ir patirtimi.

Paklausta, kaip sekėsi, gimnazistė Gustė Jasilionytė, atsakė, kad šių metų užduotys buvo aiškios ir suprantamos, tačiau šiek tiek sunkesnė – tekstinė dalis.

„Iš egzamino labiausiai įsiminė paskutinis šaltinis su Chruščiovo valdoma Sovietų Sąjunga, prie jo sėdėjau ilgiausiai, – pasakojo mergina. – Istorijos egzaminą pasirinkau, nes nebuvau nusprendusi, kur stosiu, o ir prie gamtos mokslų: fizikos, chemijos ir biologijos, niekada nebuvau linkusi. Surinkti taškai nieko nenulems, nes studijuosiu prancūzų filologiją. Istoriją laikiau, kad pasitikrinčiau žinias.“

Anonimu likti norėjęs gimnazistas pasakojo laikęs egzaminą, kaip ir pirmoji pašnekovė G. Jasilionytė, tik todėl, kad pasitikrintų žinias: „Man visada patiko istorija, žiūrėjau į ją daugiau kaip į išprusimą, nes studijoms, į kurias stosiu, ji – nereikalinga. Žinoma, tikiuosi, paties geriausio rezultato.“

Visai kitaip istorijos valstybinį egzaminą vertino Karolina Ubartaitė.

„Jau seniai galvojau apie teisės studijas, į kurias stojant, didžiausias balas yra istorijos, todėl visus metus didžiausią dėmesį skyriau jai. Kalbant apie egzamino užduotis, jos nebuvo nei sunkios, nei lengvos – mūsų lygio. Nemanau, kad egzamino rezultatai kažkaip pakeis mano ateitį, bet dėl įdėtų pastangų, tikiuosi, kuo geresnio įvertinimo“, – sakė pašnekovė.

Abiturientai mano, kad istorijos egzaminą laiko ne tik tie, kuriems jis būtinas jų norimose studijose, bet ir tie, kurie domisi šiuo dalyku, nes šis mokslas priverčia įtraukti į darbą visas pilkąsias smegenų ląsteles.