Po rugsėjo pabaigoje įvykusių senovinio kuršių laivo-reizinės „Dreverna“ krikštynų ilgai netilo džiugesys, kad Klaipėdos rajone buvo įgyvendintas toks puikus projektas, o žiniasklaidos publikacijų eilutėse mirgėjo liaupsės. Tačiau ne viskas buvo pasakyta. Tik ką pastatytas laivas pareikalaus dar ne vieno tūkstančio litų.

Vaikai išsigando

Jau laivo krikštynų dieną neapsieita be incidentų. Jo pašventinimo dieną Drevernos pagrindinės mokyklos mokiniams buvo padovanota nemokama ekspedicija. Tačiau namo grįžę vaikai su tėvais dalinosi ne maloniais įspūdžiais, o išgąsčiu.

„Grįžusi dukra pasakojo, kad, plaukiant laivu, lūžo kažkokia burės detalė. Laivas pasviro, vaikai labai išsigando“, – portalui mano-gargzdai.lt dėstė Drevernos pagrindinės mokyklos moksleivės tėvas.

Laivo kapitono Antano Eirošio pasiteiravus, kas nutiko minėto plaukimo metu, jis tvirtino, kad nieko baisaus neįvyko.

„Trūko iš parduotuvės pirktas naujas blokelis, metalinė detalė. Kur virvė sukasi, yra tekinukas, kad ji slidžiau vaikščiotų, ši dalis ir trūko. Ji buvo brokuota. Vaikai šiek tiek krūptelėjo, bet niekas nebuvo sužeistas, viskas tvarkoje. Nusileidome bures ir grįžome“, – kalbėjo laivo kapitonas.

Norėjo nufotografuoti

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė pasakojo, kad ekspedicinio plaukimo metu lūžusi detalė visgi nebuvo brokuota, kaip galvota iš pradžių.

„Ekspedicijoje kapitonui talkino R. Adomavičius iš Lietuvos jūrų muziejaus. Norėjome ištiesti visas bures ir iš Lietuvos jūrų muziejaus kurėno laivą nufotografuoti iš šono. R. Adomavičius labai norėjo greičiau išskleisti bures, užsiskubino ir tai padarė per anksti, o tuo metu mariose buvo kilusi trumpa audra. Atrodė, kad tai spės padaryti iki jos. Bekeliant bures ir lūžo viena detalė“, – nurodė D. Buivydienė.

Turizmo centro direktorė aiškino, kad įprastai laivo kapitonas niekada nekeltų burių kylant vėjui.

„Tiesiog nespėjo prieš vėją. Norėjo padėti mums, nes prašėme tokios nuotraukos. Surizikavo ir žadėjo tuoj bures suskleisti. Vėliau priėjome prie išvados, kad taip nutiko ne dėl blogai pagamintos detalės, kaip manėme iš pradžių, o dėl neatsakingo buriuotojo poelgio. Apskritai laivo buringumas yra didelis, reikia labai išmaniai jį valdyti. O šiaip laivas yra saugus, buvo atlikti stovumo ir krenavimo bandymai ir t.t. Iš Lietuvos saugios laivybos administracijos sužinojome, kad laivo statybą jie stebėjo nuo pat pradžių“, – informavo D. Buivydienė.

Variklis – skolintas

Laivo statybos finansuotos iš Europos žuvininkystės fondo lėšų – buvo gauti 250 tūkst. Lt iš Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Klaipėdos rajono iniciatyvos“. Kiekvienais metais iš viso apie 5000 Lt kainuos laivo nukėlimas į vandenį ir iškėlimas į krantą. Taip pat jį kasmet reikės smaluoti.

Tačiau tai – dar ne viskas. Prisieis pirkti ir variklį, nes naudojamas dabar yra skolintas.

„Išmėginimui norėjome pažiūrėti, kokio variklio šiam laivui reikia. Paskolino seną: tai aušinimas yra, tai nėra, tai vienas cilindras dirba, tai antras. Šitam laivui reikia mažiausiai šimto arklių galios. Jis yra sunkus. Žiemą laivo irgi nepaliksi vandeny, tad dar reikalingas tralas. Nuleisti per slipą (įrenginys nedideliems laivams statyti, ištraukti iš vandens apžiūrai, remontui ir atgal nuleisti – aut. pastaba) būtų daug pigiau. Reikia būti ekonomiškesniems“, – mąstė A. Eirošius.

Jis sakė, kad laive yra netobulumų, tačiau statant laivą, tai yra neišvengiama.

„Dėl to tuos išmėginimus darome. Buvome ir į Juodkrantę nuplaukę – viskas tvarkoje. Su burėmis išplaukėme ir parplaukėme. Laivadirbiai džiaugiasi padarytu darbu. Nėra nei pasvyrimų, nei diferentų, mažai vandenį leidžia. O medinis laivas jį ir turi leisti, kol gerai neišbrinksta. Korpusu tikrai esame patenkinti. Bereikia variklio ir ant ko jį laikyti“, – dėstė A. Eirošius.

Silpno variklio neužteks

D. Buivydienė teigė, kad laivo variklio finansavimas iš projekto lėšų nebuvo numatytas, nes tai yra netinkama išlaidų rūšis.

„Laikiną variklį suorganizuos laivadirbys. Jis nėra pagrindinis šio autentiško laivo atributas, o reikalingas tam, kad laivą būtų galima registruoti Lietuvos saugios laivybos administracijoje. Be variklio negalima registruoti jokio senovinio burinio laivo, kadangi jam nėra saugu plaukioti uoste – turi greitai pasitraukti kitiems laivams iš kelio. Dabar turėsime silpną varikliuką, kuris kažkiek galės papuškuoti, bet ateičiai turime galvoti apie rimtesnį variklį“, – teigė Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė.

Kaip teigė D. Buivydienė, reizinė į krantą bus iškeliama spalio mėnesio pabaigoje ir atgal į vandenį nuleidžiama balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje.

Direktorė tvirtino, kad pirkti tralo neplanuojama – bus perkama paslauga.

„Drevernos mažųjų laivų uosto slipas ir kranas netinka. Kranas kelia tik 6 tonas, o mūsų laivas sausas sveria 12 tonų, šlapias – 15 tonų. Slipas būtų tinkamas, bet laivo ilgis neišsitenka ir kliudytų toliau esančią sodybą. Galvojame, gal pavyks panaudoti toliau pievose esančią aikštelę ir, pasidarius ratukus, jį ištraukti ten ir atsivežti į prieplauką. Norėjome pasistatyti didesnį laivą ir neįvertinome, kad jis bus tokio svorio“, – reziumavo D. Buivydienė.

Algirdo Liaudanskio, Klaipėdos rajono savivaldybės Turizmo tarybos nario komentaras:

„Galima tik spėlioti, ar projektas pasiteisins. Jei buvo galimybė gauti europines lėšas, tai, aš manau, tokį daiktą padaryti reikėjo. Jeigu jų yra, reikia išnaudoti visas galimybes.

Kaip toliau sugebėsime laivą pritaikyti, kad jis nebūtų nuostolingas, yra didelis klausimas. Matome, kaip Savivaldybė šiandien sugeba Drevernos prieplaukos galimybes išnaudoti – per tiek metų nesugebėta rasti nei koncesininko, nei kokiai viešajai įstaigai jos pavesti. Yra vykdoma tik priežiūra-sargyba. Per metus Savivaldybei dėl to tenka po 80 tūkst. Lt išlaidų. Neūkiškai elgiamasi.

Taip pat galima spėlioti, kaip bus su šiuo laivu. Jei jis ten tik stovės ir kai kažkas atvažiuos bus paplukdytas už simbolinę kainą, tai jis niekada neatsipirks. Galbūt jis iš viso niekada neatsipirks, bet bent dalį sąnaudų laivas turėtų padengti iš paplukdymų. O tą veiklą reikia organizuoti. Bet aš nematau, kas galėtų tuo užsiimti. Yra žmonių entuziastų, tačiau jiems kol kas nėra leidžiama dirbti.“