Mano Gargždai



Reda Paulikienė: „Tikiu, kad teatre įgytos žinios pravers gyvenime“

Įvertinkite šį įrašą
(5 balsai)
Reda Paulikienė (centre) tvirtina, kad visada yra labai malonu pasirodyti savai publikai. Reda Paulikienė (centre) tvirtina, kad visada yra labai malonu pasirodyti savai publikai.

Teatrologas Konstantinas Stanislavskis yra pasakęs, kad, jei žemėje yra stebuklų, tai jie vyksta teatre. Prie stebuklų kūrimo aktyviai prisideda ir Kvietinių kaimo gyventojai, nes gyvenvietėje veikia net du teatrai – suaugusiųjų „Ontrep“ ir vaikų „Burbulas“.

Apie šių teatrų veiklą kalbėjomės su jų vadove Reda Paulikiene.

 

– Kaip kilo mintis įkurti teatrus „Ontrep“ ir „Burbulas“?

– Pradėjus dirbti reikėjo suburti du kolektyvus. Neužtenka vien organizuoti ir vesti renginius. Kadangi esu baigusi lietuvių filologiją ir režisūrą, atsižvelgus į poreikį ir galimybes, nusprendžiau suburti vaikų ir suaugusiųjų kolektyvus.

2012-2013 m. teatrą „Burbulas“ lankė 16 vaikų ir paauglių, 5-13 metų amžiaus. 2012-2013 m. teatrą „Ontrep“ lankė 7 nariai: 3 moterys ir 4 vyrai.

 

– Kokia teatrų pavadinimų kilmė?

– Pavadinimą vaikų teatrui „Burbulas“ sugalvojo patys vaikai. Darėme „minčių lietų“ ir išrinkome visiems labiausiai patinkantį variantą.

Suaugusiųjų teatrui išrinkome žemaitišką pavadinimą, nes mylime ir puoselėjame savo gimtąją tarmę, patinka skambesys. „Ontrep“ reiškia, kad esame netradiciniai, nenuspėjami, kitokie, originalūs ir įdomūs.

 

– Ar buvo sunku pritraukti žmones vaidinti?

– Žmones pritraukti nelengva. Visi paskendę savo darbuose ir retas kuris nori iš idėjos užsiimti papildoma veikla. Teatro mylėtojų nėra tiek jau daug. Radau keletą „perliukų“, su kuriais mielai dirbu. Vis dar tenka skaudžiai išgyventi emigracijos problemą. Praėjusiais metais po pirmosios suaugusiųjų teatro premjeros atsisveikinome ir išlydėjome į užsienį vieną gabiausių mūsų aktorių. Jis baigė studijas universitete ir išvyko dirbti svetur. Tai buvo didelis praradimas ir taip mažą skaičių aktorių turinčiam teatrui.

 

– Kas noriau eina vaidinti – vaikai ar suaugusieji? Su kuriais sunkiau dirbti?

– Nesunku nuspėti, jog vaikai noriau eina vaidinti. Jie turi daugiau laisvo laiko, kurį nori leisti produktyviai ir aš tuo labai džiaugiuosi. Jaučiu, jog mano pareiga ir misija – juos užimti, parodyti jiems stebuklingą teatro pasaulį, padėti vaikams atsiskleisti, tapti drąsesniais, nugalėti kompleksus, ugdyti įvairių amžiaus grupių vaikų kūrybiškumą. Tačiau su jais dirbti gerokai sunkiau, nei su jaunimu ar su suaugusiaisiais.

Suaugusieji – vienas malonumas, tik su jais sudėtingiau suderinti repeticijų laiką.

 

– Kiek teatruose dabar yra narių?

– Vaikų teatre „Burbulas“ yra 14 narių, suaugusiųjų teatre „Ontrep“ – šiuo metu tik keturi.

 

– Kokius spektaklius teatrai yra pristatę? Kaip buvo įvertinti publikos?

– Praėjusių metų gegužės mėnesio pradžioje kaimo gyventojus pakvietėme į Gargždų kultūros centro Kvietinių skyriaus suaugusiųjų dramos studijos spektaklio premjerą. Kultūros namų salėje gausiai susirinkę žiūrovai turėjo galimybę stebėti spektaklį-komediją pagal K. Sajos pjesę „Savaitgalio romanas (Palangos liūtas)“. Į premjerą susirinko 96 žiūrovai ne tik iš Kvietinių kaimo, bet ir iš Gargždų, Plikių, Kretingos ir Palangos. Spektaklis buvo parodytas ir Vėžaičių kultūros centre. 2013-ųjų liepą teatro kolektyvo nariai dalyvavo teatralizuotoje Dauparų-Kvietinių seniūnijos meno ir sporto šventėje. Spalį pasirodė Kvietinių bendruomenės namų salėje vykusiame koncerte, skirtame Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai paminėti. Pirmąkart pristatyta parodijų teatro programa, specialiai sukurta šiai progai.               

2013 m. pristatyta dar viena premjera – Gargždų kultūros centro Kvietinių skyriaus vaikų teatro „Burbulas“ per aštuonis mėnesius pastatyta „Mezginių pasaka“, pagal to paties pavadinimo R. Skučaitės pjesę.

 

– Ar Kvietinių gyventojai – įnoringa publika? O gal kaip tik nuoširdžiai palaiko savus?

– Kvietinių gyventojai labai palaiko ir džiaugiasi kiekvienu mūsų teatrų veiklos rezultatu. Visada yra labai malonu pasirodyti savai publikai, manau, lygiai taip pat žiūrovams malonu stebėti savo vaikučius, artimuosius scenoje.

 

– Kuo Jums įdomus darbo procesas šiuose teatruose?

– Kalbant apie vaikų teatrą, man labai įdomu stebėti, kaip jie auga, tobulėja, keičiasi. Iš tiesų dar per mažai laiko dirbu. Kai galėsiu pasidžiaugti ne viena išugdyta karta, tada jau bus ką palyginti, analizuoti, daryti išvadas. Šiame darbe labai svarbi psichologija ir meilė vaikams. Juk jų nemažai ir visi tokie skirtingi, jautrūs. Reikia sugebėti rasti priėjimą ir bendravimo būdą su kiekvienu iš jų. Juk vieni nuo mažens lyderiai, o kiti mieliau tyliai tūno kamputyje. Ieškau būdų, kaip padaryti, kad kiekvienas iš jų jaustųsi svarbus ir reikalingas, vienintelis toks unikalus ir daug galintis. Pavyzdžiui, jei vaikas nedrąsesnis ir užsidaręs, jis nenori ryškių vaidmenų, jaučiasi nejaukiai, tai būdamas atsakingas už muzikinį spektaklio apipavidalinimą atsiskleidžia visu gražumu ir jaučiasi laimingas.

Nesiorientuoju į kiekybę. Nesiekiu pastatyti kuo daugiau spektaklių. Manau, jog daug svarbesnė kokybė ir pats ugdymo procesas. Noriu, kad vaikai į repeticijas rinktųsi, nes jiems tai teikia džiaugsmo. Nesijausčiau laiminga, jei jie pas mane ateitų tik dėl to, kad reikia, ar kažkas liepia. Tikiu, kad, kai jie užaugs, liks daug gražių prisiminimų ir teatre įgytos žinios bei įgūdžiai labai pravers gyvenime.

Labai džiaugiuosi, kai baigę Kvietinių mokyklą-darželį ir išėję mokytis į Gargždus vaikai noriai lanko mūsų teatrą.

Kartais pasijuntu lyg daugiavaikė mama, kai būrys vaikų atbėga manęs pasitikti prieš repeticiją. Tokios akimirkos man neįkainuojamos. Jaučiuosi reikalinga ir mylima.

 

– Kaip dažnai renkatės repetuoti?

– Repetuojame pagal galimybes. Dažniausiai dukart per savaitę, mat dirbu puse etato Gargždų kultūros centro Kvietinių skyriuje ir dar puse – Vėžaičių kultūros centro Lapių skyriuje.

 

– Kokių ateities planų turite?

– Į suaugusiųjų teatrą planuoju pritraukti naujų narių ir papildyti kolektyvą. Atėjo permainų metas. Kažkas į užsienį išvažiavo, kiti daug dirba, pakeitė gyvenamąją vietą, tad optimistiškai nusiteikę lauksime naujo sezono, kada sumažės ūkio darbų ir žmonės ras laiko pavakaroti repeticijose.

Su vaikučiais dirbame kurdami naują spektaklį – aštuonių veiksmų pjesę, pagal Joel Chandler Harris „Dėdulės Rimuso pasakos“. Pjesę rašiau pati ir adaptavau vaikų kolektyvui.

 

– Gal per teatrų veiklos metus jau teko patirti kokių nuotykių?

– Kaip ir minėjau, mano savarankiškos teatrinės patirties bagažas visai nedidelis – pradžių pradžia. Juk teatrai gyvuoja dar tik antri metai. Manau, kad visi nuotykiai dar prieš akis.

 

 

Teatrų „Ontrep“ ir „Burbulas“ veiklos akimirkos:

 

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 757 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,