Mano Gargždai



80-ųjų Holokausto metinių minėjime Gargžduose – jautri meninė kompozicija, „Atminties kelio“ pradžia ir garbių svečių dėmesys

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
„Atminties kelias 1941–2021“ eisenoje dalyvavo ir premjerė I. Šimonytė. Vyriausybės kanceliarijos nuotr. „Atminties kelias 1941–2021“ eisenoje dalyvavo ir premjerė I. Šimonytė. Vyriausybės kanceliarijos nuotr.

1941 m. birželio 24 d. Gargžduose prasidėjo Lietuvos žydų genocidas – čia buvo nužudytas 201 žmogus. Būtent todėl 80-ųjų Holokausto metinių minėjimas ir „Atminties kelias 1941–2021“ simboliškai pradėtas Gargžduose. Buvusios sinagogos vietoje jautrią meninę kompoziciją, parengtą pagal I. Mero romaną „Lygiosios trunka akimirką“, atliko Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokiniai ir mokytoja (rengė mokytojos Ilma Agajan ir Rasa Rusteikienė). Vėliau visi pakviesti keliauti „Atminties keliu“ iki Žydų žudynių ir užkasimo vietos, memorialo prie autobusų stoties. Rankose eisenos dalyviai nešė akmenėlius su nužudytųjų vardais, taip pagerbdami jų atminimą. Minėjime dalyvavo garbūs svečiai – premjerė Ingrida Šimonytė, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Matthias Sonn, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje Robert S. Gilchrist, Izraelio ambasadorius Lietuvai Yossef Levy, Lietuvos Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

 

Šimonytė: svarbu pastebėti neapykantos, žiaurumo daigus

Lietuvos Respublikos Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė savo kalboje atkreipė dėmesį, kad „Atminties kelias“ yra liūdesio kelias, Holokaustas nėra tik sąvoka, o jo aukos – nėra statistika.

„Holokaustas – ne tik žydų tautos tragedija, bet ir siaubinga nelaimė, kuri nuskurdino ir apiplėšė visą žmoniją. Aukų statistika nėra tik skaičiai – tai žmonės, kurie svajojo, mylėjo ir buvo mylimi, kūrė ir turėjo savo misiją pasaulyje. Tai ne vien pilkas atminties akmenėlis. Ant to, kurį aš laikau – Saros Zusmanovič vardas. Tai daug akmenėlių su čia gyvenusių žmonių vardais. Istorija mus moko, kad neapykanta kaupiasi po truputį, tai nėra vienadienis procesas. Dažnai pradžioje pykčio apraiškos neatrodo reikšmingos, net gali kelti juoką, vėliau verčia atsiriboti, kol galiausiai išauga ir pradeda gąsdinti, tampa galingos, žiaurios ir jau sunkiai sustabdomos. Todėl labai svarbu pastebėti net menkiausius neapykantos, žiaurumo daigus ir nepasiduoti abejingumui, nepristigti ryžto ir priešintis žmogiškumo erozijai. Kiekvienas mūsų esame atsakingas, kad tai, kas čia įvyko prieš 80 metų, nepasikartotų. Mes prisimename ir turime padaryti viską, kad tai daugiau niekada neįvyktų“, – sakė I. Šimonytė.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas teigė, kad tragedijos supratimas ateina per žmogiškuosius dalykus. Jis prisiminė lemtingais 1941-aisiais metais sušaudytą mokytoją David Lamo, kuris buvo mylimas vaikų. Meras pasidžiaugė, kad šią dieną gali paminėti atnaujintame memoriale ir žadėjo, kad Gargždai ir toliau puoselės tragedijos atminimą ir bus tolerantiškas miestas.

 

JAV ambasadorius Lietuvoje: tylėjimas reiškia pritarimą nusikaltimui

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje Robert S. Gilchrist prisiminė, kad prieš 80 metų pradėjus Holokaustą, šalyje buvo nužudyta, taip pat ir lietuvių bendrininkų rankomis, virš 190 tūkst. vyrų, moterų, vaikų, daugiau nei 95 procentai Lietuvos žydų bendruomenės.

„Nėra lengva išmatuoti šios kančios mastą, nei iki galo suprasti, ko netekome, praradę lietuvos žydų paveldą. Viena pagrindinių pamokų, kurią išmokome iš Holokausto, tai kad tylėjimas reiškia pritarimą nusikaltimui, negalime ignoruoti visame pasaulyje augančio antisemitizmo, neaplenkenčio nei Lietuvos, nei JAV. Matydami kaip žmonės, tokie kaip ir mes yra verčiami piktadariais, jiems grasinama, pažeidžiamos pagrindinės jų teisės, dėl to, kas jie yra, privalome reaguoti garsiai ir aiškiai – neapykantai čia vietos nėra“, – kalbėjo JAV ambasadorius Lietuvoje.

Jis sakė, kad palaiko Lietuvos žydų bendruomenės susirūpinimą dėl vietos koloborantų vaidmens panaikinimo, vykdant Holokaustą: „Juk tai kenkia mums visiems, už Holokaustą atsakingų asmenų gynimas, aukų kančios sumenkinimas ir nacių ir jų koloborantų reabilitavimas yra istorijos iškraipymas, tokie iškraipymai ardo transatlantines vertybes, kurios jungia mūsų valstybes. Pats žmogiškumas ragina pripažinti šio kentėjimo mastą ir ištakas.“

Ambasadorius Robert S. Gilchrist citavo prezidento J. Bideno žodžius, kad nors žmogiška prigimtis ir norėtų viską palikti praeityje ir pamiršti, tačiau, kad tokia tragedija nepasikartotų, privaloma dalintis tiesa apie šį tamsų periodą su kiekviena ateinančia karta.

„Šiandien yra metas iš naujo įsipareigoti šviesti mūsų bendruomenes apie Lietuvos žydų bendruomenes ir apie holokaustą, JAV didžiuojasi galėdamos paremti Lietuvą šiame darbe bei prisijungti prie Tarptautinės komisijos „Atminties kelio“ iniciatyvos“, – susirinkusiems kalbėjo JAV ambasadorius Lietuvoje.

 

Izraelio ambasadorius: ypatinga ir skausminga patirtis būti šioje vietoje

Izraelio ambasadorius Lietuvai Yossef Levy prisipažino, kad tai jo pirmas vizitas Gargžduose, o stovėti vietoje, kur žuvo jo broliai ir seserys yra jausminga ir skausminga patirtis. Jis, kaip ir kiti kalbėjusieji, akcentavo, kad būtina įsipareigoti, kad įvykiai, kurie nutiko prieš 80 metų niekada nepasikartotų.

„Holokausto nebūtų, jeigu nacistinė Vokietija nebūtų okupavusi Lietuvos. Daugiau nei 1000 žmonių Lietuvoje rizikavo savo gyvybėmis, kad išgelbėtų, kartais ir nepažįstamus žmones, mergaites, vyrus, moteris ir už tai jie buvo apdovanoti Pasaulio tautų teisuolių vardais. Turime nepamiršti ir tų, kurie bendradarbiavo su blogio jėgomis, tuos, kurie žudė savo kaimynus, kartais net tuos kuriuos pažinojo, žinojo jų vardus. Skaudžiausia vieta kaip ambasadoriui – papasakoti visą istoriją, tai, kas buvo gera, kas buvo bloga“, – sakė Izraelio ambasadorius Lietuvai, pabrėždamas, kad myli ir gerbia Lietuvą, o Holokaustas, deja, yra neatsiejama Lietuvos istorijos dalis.

Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Matthias Sonn kreipėsi į susirinkusiuosius, kaip atstovas šalies, iš kurios prieš 80 metų atėjo žudikai.

„Viena iš pagrindinių mano kaip ambasadoriaus pareigų prisiimti atsakomybę, tai sunki našta, bet ją prisiimu nedvejodamas, nes žinau, kaip tai svarbu“, – kalbėjo Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius, teigdamas, kad jo šaliai prireikė apie 40 metų, kad istorinė atsakomybė būtų tinkamai suprasta.

Jo įsitikinimu, yra pagrindinės dvi priežastys, kodėl svarbu apie tai kalbėti. Viena jų – negalima to pamiršti, kad tai niekada nepasikartotų, kita – tik pripažinus istoriją, galima saugiai žengti tolyn.

 

Dėkojo Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos bendruomenei

Lietuvos Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky atkreipė dėmesį, kad moksleivių kurtoje meninėje kompozicijoje paskutiniai posmai yra išversti iš žydų partizanų dainos, kuri baigiasi žodžiais „Mes esame čia.“

„Mums tie 80 metų Holokausto paminėjimo – ypatingai svarbūs. Ne tam, kad mus fotografuotų, rodytų per televiziją. Norėčiau, kad jūs suprastumėte, kad visą savo gyvenimą, kiek gyvenu šeimoje, kuri liko atsitiktinai gyva, aš gyvenu kartu su Antruoju pasauliniu karu, kartu su konclageriais, getais. Man ausį rėžia, kai sako, kad 1942 metais kažkas ėjo į operą, žydai nėjo į operą 1942 metais, jie buvo saugomi getuose, – emocingai kalbėjo F. Kukliansky, akcentuodama, kad niekada negalės pamiršti, kaip 1941 metais per pusmetį buvo išžudyti ištisi miesteliai žydų bendruomenių, tiesiog prie savo namų.

F. Kukliansky kalbėjo, kad vakar dalyvavo minėjime Palangoje, kur prisimintas ir skaudus likimas Palangos pionierių stovykloje buvusių žydų vaikų: „Grįžus iš evakuacijos lietuvių vaikus pasitiko tėvai, o žydų vaikų nepasitiko niekas.“

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas itin dėkojo „Vaivorykštės“ gimnazijos mokytojams ir mokiniams.

„Tai yra pavyzdys tų pamokų, kurios turėtų vykti kiekvienoje Lietuvos mokykloje. Atrodytų be pažymių, be namų darbų ir be knygų, bet ši istorijos pamoka – pati tikriausia ir ji yra visam gyvenimui“, – kalbėjo R. Račinskas.

Jis sakė, kad „Atminties kelias“ per Lietuvą prasideda Gargžduose, ir vylėsi, kad eisenos, pagerbiančios aukas, vyks ir kitose gyvenvietėse visoje šalyje, o žydų žudynių ir aukų atminimo vietos taip pat sulauks dėmesio ir bus sutvarkytos, kaip ir Gargžduose.

Minėjime taip pat dalyvavo ir Palangos bei Klaipėdos žydų bendruomenių atstovai, Klaipėdos religinė žydų bendruomenė. Kadiš maldą (mirusiųjų atminimo maldą) atliko Sinagogos gabajus Jevgenijus Sakin.

Renginys vainikuotas gidės Monikos Vasylienės ekskursija po žydų gyventas vietas Gargžduose.

 

Klaipėdos rajono savivaldybės bei Gargždų kultūros centro nuotraukos:

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 101 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,