Naujienų portalas „Mano Gargždai“ šiemet jau 7-ąjį kartą įteikė 200 Eur vertės premiją aktyviam abiturientui. Ji šiemet pirmą kartą atiteko vaikinui – „Vaivorykštės“ moksleiviui Haroldui Žalūdai. Laisvalaikį skiriantis fotografijai, grafiniam dizainui bei knygų skaitymui, premijos laureatas sako apsidžiaugęs naujienų portalo įvertinimu už nuveiktus darbus: „Tikėjausi gauti premiją, vilties buvo daug sudėta, galvojau, kad būtų smagu, jog visas darbas, indėlis būtų kažkaip simboliškai įvertintas. Labai nudžiugino.“

Planuose – politologijos studijos

Klasės vadovės Rūtos Lukošienės apibūdintas kaip aktyvus, pilietiškas, iniciatyvus, pareigingas, atsakingas, darbštus ir mandagus jaunuolis, Haroldas mokyklos metais aktyviai dalyvavo tiek „Vaivorykštės“ visuomeniniame gyvenime, renginiuose, tiek „Žinau, ką renku“, Lietuvos moksleivių sąjungos Gargždų MSIC, Baltųjų pirštinių, „Jaunųjų politologų mokyklos“ veiklose.

Nesunku pastebėti, kad daugelis veiklų siejasi su politika, tad pasiteiravus, kaip ja susidomėjo, pašnekovas sako, kad pažintis su šia sritimi prasidėjo gavus kvietimą prisijungti prie „Žinau, ką renku“ komandos.

„Atvykęs į mokymus, būdamas 18 metų, dar esi žalias vaikas, o tavęs laukia Seimo rinkimai. Atrodo, kad supranti, kas vyksta, bet ir nesupranti, – šypsosi būsimas studentas. – Tinklo „Žinau, ką renku“ komanda paskatino tą domėjimąsi tiek vietos, tiek šalies politika. Suvokiau, kad ir anksčiau domėjausi – vietinėje spaudoje skaitydavau politines realijas. Supratau, kad traukia, domina, o dar atsirado proga savirealizacijai ir užsikabinau.“

Haroldas sieks savo pomėgį sieti ir su studijomis – nekantriai laukia kitos savaitės, kuomet paaiškės, ar pavyko įstoti į norimas politologijos studijas Vilniaus universitete. Pasirinkti studijas paskatino pokalbiai ir su pažįstamais, jau studijuojančiais panašius mokslus, viena jų – praėjusių metų „Mano Gargždai“ premijos laureatė Anelė Dromantaitė, Vilniuje studijuojanti politikos mokslus.

Kaip atsarginius variantus pašnekovas sakosi įrašęs ekonomiką bei kompiuterinį ir multimedijų dizainą VGTU.

Studijų metais Haroldas planuoja tęsti veiklą tinkle „Žinau, ką renku“, kur yra savanorių mentorius – numatoma pradėti vykdyti merų pažadų stebėseną.

Būsimą studentą pradžiugino įvertinimas už atyvias veiklas. Asmeninio archyvo nuotr.

Nuotolinio ugdymo pėdsakas liko

Siekdamas įstoti į norimas studijas, Haroldas laikė lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos, anglų kalbos, matematikos valstybinius brandos egzaminus. Kurių rezultatai, kaip pats atvirauja, galėjo būti geresni: „Norėjosi geriau, bet nėra blogai. Visada juk gali būti blogiau. Šiek tiek ir pasidžiaugiau rezultatais, ir paliūdėjau. Bet mes juk pusantrų metų mokėmės nuotoliniu būdu, tad čia kaip gero įdėto darbo vaisiai. Aišku, kažkiek įtakos padarė tas nuotolinis ugdymas, gal gavome ir šiokių tokių nuolaidėlių laikydami egzaminus. Pavyzdžiui praėjusių metų matematikos egzamino nebūčiau išlaikęs, o iš šių gavau tiek balų, kiek norėjau.“

Pokalbininkas pasakojo, kad pradžioje pradėjus nuotolinį ugdymą buvo įdomu – proga išnaudoti 21 amžiaus technologijas, bet pamažu atsirado socializacijos trūkumas: „11-oje klasėje prasidėjo tas nuotolinis mokymas, buvo neįprasta, nauja. Aš gyvenu kaimo vietovėje, tad su laiku man pradėjo trūkti išėjimo į miestą, pasibuvimo su draugais. Tos keturios kambario sienos kažkiek gniuždė. Bet 12-oje klasėje įvyko persilaužimas – turėjome pora mėnesių kontaktinio ugdymo, tad jau žinojome, ko tikėtis vėl grįždami prie nuotolinio, mokytis sekėsi jau daug lengviau.“

Haroldas pasidžiaugė, kad pandemijos metu sugebėta sklandžiai vykdyti ugdymo procesą – tiek mokytojai susidorojo su kilusiu nemenku iššūkiu, tiek mokiniai.

Ką tik baigęs gimnaziją Haroldas sako, kad išsineša iš jos gerus prisiminimus: „Buvau kaimo vaikas, maniau, kad „Vaivorykštėje“ bus sunku prisitaikyti, bet širdy labai patiko tas, kad per kelias savaites mano klasės draugai žinojo, kas esu, aš juos pažinau – greitai įsiliejau į naują aplinką. Smagu, kad tarp mokinių turime pakantumą, toleranciją, jautiesi savas ir saugus. Labiausiai, kas įstrigo, tai matematikos mokytojos Rūtos Laučienės žodžiai, kad nepaisant to, kokie bus egzaminų rezultatai, kiekvienas turėsime savo ateitį, svarbu, kaip ją kursime, jei norėsime šviesios, tai ir bus ji šviesi. Labai smagu, kad turėjome daug palaikymo iš mokytojų, buvo smagu dirbti su jais kartu.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Išmoko planuoti laiką

Pasiteiravus, ar užklasinės aktyvios veiklos neturėjo įtakos mokymosi rezultatams, Haroldas atskleidžia, kad būta dienų, kuomet tekdavo aukoti mokslus: „Tekdavo atsiprašyti iš pamokų, nes reikdavo dalyvauti renginiuose. Bet, žiūrint plačiau, aš džiaugiuosi, kad dalyvavau tose veiklose, nes išmokau planuoti savo laiką.“

Mokytojai, pasak Haroldo, nepriekaištaudavo jam dėl praleidžiamų pamokų – suprasdavo, kad vaikinui rūpi daugelis dalykų ir jis pasivys klasės draugus su mokslais.

„Aš gebu ir savarankiškai mokytis, tad praleidęs pamokas pasidomėdavau, ar galiu padaryti ką papildomai, kad neatsilikčiau. Džiaugiuosi turėtu ryšiu su mokytojais“, – pasakojo vaikinas.

Kalbėdamas apie labiausiai įsiminusius projektus, Haroldas pažymi debatus tarp kandidatų į Seimą Gargždų vienmandatėje apygardoje.

„Buvo daug kas nauja – pokalbiai, laiškai su politikais, derinimas, komandinis darbas. Buvome dviese Gargždų komandoje, bet prisijungėme LMIS narius į pagalbą, tai buvo daug neatrastų dalykų, kurie sudomino. Labai buvo smagu skambinti politikams, pasikalbėti ir pakviesti į debatus“, – prisiminė pokalbininkas.

Įspūdį paliko ir akcijos „Aukokime žaismingai“ organizavimas – moksleiviai buvo kviečiami žaisti kompiuterinius žaidimus, o įėjimo kaina – auka gyvūnų prieglaudoms.

„Ši akcija buvo labai graži, kasmet sukeldavo malonius jausmus širdyje. Sugalvojome, kaip paskatinti jaunimą atlikti gerą darbą“, – džiaugėsi pašnekovas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Įsitraukti į veiklas – paprasta

Įsitraukimas į aktyvias veiklas, anot Haroldo, prasidėjo dar mokantis Lapių pagrindinėje mokykloje – buvo mokyklos prezidentu, vedė įvairius renginius, šoko pramoginius šokius.

„Nedidelė mokykla užaugino aktyviam gyvenimui. Dar Lapiuose mokantis, 8-oje klasėje LMIS Gargždų padalinys pakvietė į nacionalinį forumą, kur susirenka 300–400 mokinių iš visos šalies. Ten nuvykęs supratau, kad čia bus kažkas, ką veiksiu gimnazijoje. Sudomino ir tai buvo įvadas dalyvauti visuomeninių organizacijų veiklose“, – prisiminė vaikinas.

Pasak Haroldo, įsitraukti į jaunimo organizacijų veiklas Gargžduose nėra sunku, tereikia noro: „Visos mokyklos turi savo savivaldas, ten jau galima kreiptis. Taip pat yra Gargždų atviras jaunimo centras, Apskirtasis stalas rajone neveikia, bet galima vykti į Klaipėdą, yra dar LMIS, kur galima kreiptis informacijos. Yra ir nacionaliniai projektai – „Eurodesk“, tas pats „Žinau, ką renku“. Reikia nepabijoti ieškoti informacijos ir socialiniuose tinkluose, klausti tų žmonių, kurie yra aktyvūs, nes jie nukreips, pasakys, kur įdomu, kur gal nelabai.“

Pašnekovas sako visgi pastebintis, kad jaunimas nežino, kaip ir kur reikia įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, tad pataria pirmiausia nebijoti išeiti iš savo komforto zonos.

„Nebijokite bandyti to, kas nauja, nes gal tai pakeis ateities planus. Mano atveju, įsitraukimas į „Žinau, ką renku“ koregavo studijų planus, tad reikia nebijoti stengtis, bandyti, prašyti informacijos. Dalyvavimas, savanoriavimas ne tik išmokys įvairių problemų sprendimų būdų, komandinio darbo bei padės ir rasti naujų pomėgių, duos daug vertingos patirties gyvenime“, – kviečia būti aktyviais premijos laureatas.

Pasiteiravus, kokia ateities svajonė, Haroldas sako, kad norėtų ateities, kurioje būtų pasiekęs viską, apie ką dabar galvoja ir turėtų stabilų pagrindą, kad galėtų padėti ir kitiems.

Asmeninio archyvo nuotraukos: