Gauname žinučių su dezinformacija. Viena jų skamba maždaug taip: „Tai kaip dėl tų traukinių, važiuojančių per Baltarusiją ir gabenančių didžiulę karinę Rusijos techniką link Lietuvos sienos? Valomi bėgiai, suiminėjami mašinistai. Sako, dabar – mūsų eilė“. Arba apie neva link Lietuvos jau skrendančius Rusijos pajėgų sraigtasparnius.

Priminimas: tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje esantis karinis aktyvumas yra stebimas ir šiai dienai jis nepakitęs. Tiek Lietuvos, tiek mūsų sąjungininkų žvalgybos tarnybos dirba, stebi, renka informaciją, ją analizuoja ir pateikia atitinkamus sprendimus priimančioms institucijoms. Rekomenduojame sekti oficialią informaciją, pasitikėti institucijomis ir ten dirbančiais specialistais – jie žino ką daro, o mes visuomet pasiruošę reaguoti, tam nuolat ir treniruojamės.

Kitas dalykas. Nei į didžiuosius naujienų portalus panašios svetainės, nei pavieniai įrašai socialiniuose tinkluose nėra informacijos šaltiniai, kuriais reikėtų aklai pasitikėti. Kartais tam tikra informacija gali būti nekaltas ir galbūt kiek neapgalvotas pažįstamo leptelėjimas, tačiau dažniausiai tai – prieš Lietuvą nukreiptų dezinformacijos kampanijų siekis įbauginti ir sukelti visuomenėje sumaištį.

Tik karui prasidėjus pirmas kelias dienas troliai buvo nuščiuvę. Kariuomenė stebi priešišką informacinę erdvę – tikrai buvo tokia net įdomi tyla, tačiau vėliau jie atsigavo ir prasidėjo visi įrašai apie karą „iš kitos pusės“. Pastaruoju metu ypač padažnėjo ir netikrų feisbuko paskyrų veikla. Žmogaus „coverio“ nuotraukoje – kokia nors dykuma, profilio nuotraukoje – medis ar žvaigždės, kokie penki–šeši draugai arba jų išvis nematyti, ir parašo postą ar komentarą, prasidedantį maždaug taip: „feikų neskleidžiu, bet ar girdėjote, kad...“ – ir tuomet seka skandalingas, sensacingas turinys, paprastai kažkas apie tai, kaip valstybės ar vyriausybės nuo mūsų ką nors slepia, o žiniasklaida tyli, nes ji – nupirkta.

Ką daryti? Nepasiduokime pirminėms emocijoms ir tikrinkime informaciją. Tobulėjant technologijoms ir sparčiai didėjant informacijos srautui informaciją atsirinkti tampa sudėtinga, tačiau ką tikrai galime padaryti, tai lygiai taip pat išnaudoti technologijas savo naudai ir tą pačią informaciją, panaudojant raktinius žodžius, patikrinti bent keliuose, oficialiuose šaltiniuose.

Kiekvienas iš mūsų esame propagandos ir dezinformacijos taikinys, todėl tik ugdydami kritinį mąstymą tapsime atsparesni ir dar mažiau pažeidžiami informaciniame mūšio lauke, o kad jis toks pat svarbus, kaip ir mūšiai sausumoje, ore ir vandenyje, šiandien jau nėra jokia naujiena.