Mano Gargždai



Dezinformacijos ekspertas Nerijus Maliukevičius: medijų propagandos iššūkiai mūsų kasdienybėje

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Nerijus Maliukevičius/ Lauros Jankutės nuotr. Nerijus Maliukevičius/ Lauros Jankutės nuotr.

Gegužę vykdomas CRI pilietinio atsparumo iniciatyvos projektas, bendradarbiaudamas su Tarptautiniu Respublikonų Institutu, siekia užkirsti kelią dezinformacijos sklaidai visuomenėje bei analizuoti vis dažniau medijose pasitaikančius propagandos atvejus. Prisidėdamas prie projekto įgyvendinimo, mūsų naujienų portalas Gargžduose sulaukė svečio – Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje lankėsi karo istorikas, dezinformacijos ekspertas, VU dėstytojas Nerijus Maliukevičius, susirinkusiems Klaipėdos rajono savivaldybės, rajono laikraščio „Banga“ ir bibliotekos atstovams pristatęs pagrindines manipuliavimo technikas bei aptaręs žymius dezinformacijos atvejus Lietuvoje ir visame pasaulyje.

 

N. Maliukevičiaus teigimu, šiandien mes gyvename nuolatiniame šurmulyje, o agresyvios manipuliavimo technikos tampa vis labiau paveikios. Nuolatinis nesibaigiančių naujienų srautas atima galimybes pauzei – tampame nepajėgūs nuolat tikrinti mus pasiekiančią informaciją. Kalbėdamas apie tradicines manipuliacijas, kurios, anot lektoriaus, yra senos, kaip pati istorija, pabrėžia, jog neturėdamas gebėjimo atpažinti manipuliacijas žiniasklaidoje ir tinkamai funkcionuoti, tame nuolatiniame sraute žmogus gali stipriai nukentėti.

Propagandos sąvoką lektorius pristato kaip tikslingas, sistemiškas pastangas formuoti visuomenės supratimą ir įtakoti jos elgesį, siekiant savo tikslų. Pasitelkiant į pagalbą emocijas, visuomenė priverčiama panikuoti arba, priešingai, nieko nedaryti, kai yra demonstruojamos pasekmės. N. Maliukevičius užsimena apie atsirandančią priešpriešą tarp to, kaip galvoti ir ką galvoti.

„Švietimas arba pedagogika moko, kaip galvoti apie reiškinį – taip plečiasi suvokimas ir kritinis mąstymas, o propagandisto misija yra aiškinti tai, ką jūs turite galvoti – dažniausiai tai bandoma perteikti pasitelkiant žmogaus emocinius taškus“, – teigia N. Maliukevičius. Lektorius auditorijai pristatė dezinformaciją, perpindamas modernių laikų ir istorijos principus bei paaiškino, jog visi tie metodai yra jau beveik amžiaus senumo, paruošti Amerikos lektorių dar iki Antrojo Pasaulinio karo.

N. Maliukevičius: „Stengiuosi, kad ši citata visada užsifiksuotų auditorijoje.“/ Lauros Jankutės nuotr.

 

Dirbtinis intelektas ir žmogus „vaiduoklis“

Kalbėdamas apie pavyzdžius mūsų šalyje, kur link juda dezinformacija, N. Maliukevičius pristatė jo, drauge su kolegomis, atliktą tyrimą apie nuo 2016 metų internete (ne)egzistuojantį žmogų.

Adomas Abromaitis – legenda apie tai, kaip kuriama melo aplinka. Šis asmuo yra pristatomas kaip politologas, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, buvęs mokytojas, dabar jau daugiau nei septynis metus anglų kalba rašantis publikacijas apie NATO veikimą Lietuvoje, mūsų šalies vidines problemas ir ekonominius iššūkius. O esminis iššūkis čia yra tame, jog nei vieno iš žemiau pateiktoje nuotraukoje matomų portalų, kaip realių medijų, nėra – tai sukurti netikri kanalai. Vienas tokių pavyzdžių yra ir „The Baltic Word“ naujienų portalas, įsteigtas Latvijoje, registruotas neegzistuojančios personos lietuvišku vardu ir pavarde.

Adomo Abromaičio profiliai, publikuoti netikruose internetiniuose kanaluose: „International Policy Digest“ ir „New Europe“/ Lauros Jankutės nuotr.

Šio asmens atpažinimui nepadeda ir vienos geriausių tokios paskirties programų pagalba – tai lenkų sukurta „Pimeyes.com“ programa. Lektorius N. Maliukevičius pasakoja, kad kiekvienas iš mūsų turime savo skaitmeninį pėdsaką internete – kartais gal net patys neatsimename, kur prieš daug metų su draugais fotografavomės ir kur ta nuotrauka yra, o ši programėlė leidžia padaryti būtent tai – atrasti ir suvesti veido ir personalijos duomenis. Tačiau, kalbant apie šį asmenį, atrasti bet kokį Adomo Abromaičio veidą, kuris atitiktų būtent šios personos nuotraukas, programa negali. Visa ši legenda ir nuotrauka yra sukurta taip, kad visiškai nėra aišku, iš kur ji paimta, pavogta ir nufiltruota. Lektorius aiškina, kad šiuolaikinėse operacijose viskas vyksta kompleksiškai – vieno įrankio pagalba yra atliekami kiti veiksmai, tada atitinkamai pasiekiamas rezultatas.

 

Kontekstas – vienas svarbiausių manipuliacijos atpažinimo būdų

„Dezinformacijos atakose nėra kuriamos krizės – jos jau būna, o manipuliuojančiam yra svarbu, kaip tą įtampą išnaudoti savo tikslams ir pagilinti vidinius susipriešinimus“, – aiškina lektorius N. Maliukevičius, pavyzdžiu pateikdamas vieną internetinėje erdvėje pasirodžiusią melagingą provokaciją – Jonavoje išprievartauta lietuvė, įtariamieji – Vokietijos kariai. Publikavimo data, matoma straipsnių viršuje, yra neatsiejama konteksto dalis – vasario 16-oji, Lietuvos Nepriklausomybės diena. Įžvelgiamas tam tikros operacijos logikos panaudojimas – remiamasi tautos emocija. Visos šios publikacijos yra netikros, nei vienas portalas, išties, to nerašė, tai tik suklastotos ekrano nuotraukos – tokias platinti, perpublikuoti, reaguoti socialinėse medijose, kad užsivestų tam tikra „virusinė mašina“ yra kur kas lengviau.

„Taip pat, ši operacija buvo atlikta pusantros savaitės po to, kai Rukloje Dalia Grybauskaitė pasveikino pirmus Vokiečių karius atvykus į Lietuvą. Todėl, kai sakau, kad manipuliacijos labai glaudžiai susijusios su kontekstu ir tam tikrais technologiniais gebėjimais, čia yra akivaizdus viso to pavyzdys“, – patikina N. Maliukevičius.

Netikrų publikacijų ekrano nuotraukos/ Lauros Jankutės nuotr.

Įsilaužimas į Prienų rajono savivaldybę

Vienas ryškus dezinformacijos atvejis nuskambėjo Lietuvoje, kai buvo įsilaužta į Prienų rajono savivaldybės internetinę svetainę ir pranešta, kad vietoje to, jog rugsėjį prasidėtų mokslo metai, mokyklose nuspręsta apgyvendinti karo pabėgėlius iš Baltarusijos. Prienų rajono savivaldybė šios savo saugumo „skylės neužkišo“ ir po mėnesio čia buvo įsilaužta antrą kartą, o situacija žurnalistams vėliau aiškinta, jog taip nutiko todėl, kad buvo laukiama IT specialistų iš Vilniaus pagalbos. Taigi, banalūs, paprasti žingsniai, kurie stiprina atsparumą – kiekvienoje bazėje privalo būti užtikrinti pagrindiniai saugumo principai. Ši istorija pamoko visus, savo veiklą talpinančius internetiniuose portaluose ir svetainėse.

„Neretai žmonėms gali atrodyti, kad jie yra nesvarbūs ir tokie kibernetiniai įsilaužimai jų nepalies, tačiau pamirštama, kad mes nebūtinai turime būti taikiniu – dažnu atveju galime tapti priemonėmis“, – patikina N. Maliukevičius.

 

Propagandos technikos

1939 metais sutuoktiniai Alfred ir Elizabeth Lee parašė knygą „Subtilus propagandos menas“ („The Fine Art Of Propaganda“), kurioje minimos žymiausios propagandos naudojimo technikos. Lektorius N. Maliukevičius, pristatęs jų apibrėžimus auditorijai, kiekvienam jos nariui išdalino trumpas santraukas, linkėdamas gilesnio kritinio mąstymo ugdymo ir taip stengdamasis palengvinti propagandos atpažįstamumą mūsų kasdieniniame informaciniame sraute.

Etikečių klijavimas. Prieš oponentus griebiamasi sarkazmo, jie pašiepiami, tam panaudojant simbolius. Jais griaunama reputacija, pažeminami žmonių pasiekimai.

Per Rusijos agresiją Ukrainoje buvo naudojami tokie pašiepiantys epitetai: „ukrop“, „chachol“. Valstybinė Kremliaus televizija naują Ukrainos valdžią vadino „Kijevo hunta“.

Blizgantys apibendrinimai. Kai kažkas susiejama su „dideliu gėriu“. Ši technika naudojama bandant mus įtikinti ir pritarti kažkam, ko mes net nepatikrinome.

Knygoje „Subtilus propagandos menas“ pasakojama apie tikėjimą ir kovą už idėjas, kurios įvardijamos „dideliu gėriu“, pavyzdžiui: civilizacija, krikščionybė, teisybė, demokratija, patriotizmas, motinystė, tėvystė, mokslas, medicina ar net meilė. Propagandos analizės tikslams šias etiketes galime pavadinti „blizgančiais apibendrinimais“. Jos yra svarbios, bet reiškia skirtingus dalykus skirtingoms auditorijoms, tačiau jomis propagandistai labai dažnai manipuliuoja.

Perkėlimas. Šis metodas suteikia autoritetą, pateisinimą ir reputaciją kažko gerbiamo kitam, kad pastarasis būtų priimtinas; ar priešingai – pasitelkus autoritetą ir reputaciją, propagandistas bando priversti mus atmesti argumentus. Taikant perkėlimo techniką, nuolat pasitelkiami simboliai – muzika, vaizdas, apranga, ritualai ir viskas, kas sužadina emocijas, sukelia mūsų jausmų spektrą tikėjimui ar tautai.

Liudijimas. Kai gerbiami arba nekenčiami asmenys sako, kad tam tikra idėja, programa, produktas ar asmuo yra geri arba blogi.

Nuo tautos. Tai būdas, kuriuo kalbėtojas bando įtikinti savo auditoriją, kad jis ir jo idėjos yra geri, nes jie yra „žmonių“, „paprastų žmonių“.

Politikai, visuomenės lyderiai dažnai sulaukia palankumo sakydami, kad jie yra tokie patys žmonės kaip mes visi. Jie viešai demonstruoja atsidavimą mažiems vaikams, gyvūnams, paprastiems žmogiškiems dalykams bei įpročiams. Taip jie laimi mūsų širdis ir protus, demonstruodami savo paprastumą.

Kortų kaladė. Tai technika, kurią taikant kaip kortos yra maišomi faktai ar informacija, vaizdai, logiški ir nelogiški teiginiai tam, kad būtų sukurtas geriausias efektas. Tai visko vaizdavimas tik baltu ar juodu, grynu gėriu ar blogiu, be jokių kitų atspalvių ar niuansų.

Bandos jausmas. Su šia technika propagandistai bando mus įtikinti, kad visi grupės nariai palaiko propagandisto programą, todėl ir mes turime sekti šia minia, „prisikabinti prie traukinio vagono“. Bandos jausmas, anot knygos „Subtilus propagandos menas“ autorių, tai priemonė priversti mus sekti minią ir priimti diegiamą programą kaip visumą, neanalizuojant įrodymų, argumentų. Dominuoja tezė: „Visi taip daro, kodėl Jūs ne?“

Ši technika buvo ypač svarbi sovietinei komunistinei propagandai, kuri buvo orientuota į mases. Bijodami, kad minia atstums dėl kitokios asmeninės nuomonės, žmonės palaiko oficialias ideologijas, politines darbotvarkes ir dominuojančius pasakojimus.

„Neskubėkite! Saugokitės savo išankstinių įsitikinimų! Susilaikykite nuo sprendimų, kol neįvertinote visos informacijos! Analizuokite!“, – N. Maliukevičius.

 

Šis straipsnis buvo iš dalies finansuojamas Jungtinių Valstijų valstybės departamento dotacijos lėšomis. Šiame straipsnyje pateiktos nuomonės, išvados ir teiginiai yra autoriaus nuomonė ir nebūtinai atspindi Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamento nuomonę, išvadas ir teiginius.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 187 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,