Pirmadienį, vasario 20-ąją, Klaipėdos rajono savivaldybės valdžios atstovai skyrė laiko susitikimui su 176 gyvenamųjų namų sklypų kvartalo savininkais. Laugaliuose esančius sklypus gyventojai gavo už iškeldinimą, o Vyriausybė tada įsipareigojo sukurti visą reikiamą infrastruktūrą. Nors procesas tęsiasi jau dešimtis metų, ir šiandien gyventojai neturi galimybės pradėti statybų – prie sklypų neįmanoma privažiuoti.

Įvedė elektrą

Susitikimo iniciatorė Vitalija Jonaitytė, teigė, kad suskubo išsiaiškinti kodėl ir šiemet jų kvartalo infrastruktūros vystymui biudžete ir Strateginiame veiklos plane nenumatyta nė cento.

„Pažadus visus turime, raštus rašėme ne vienerius metus. Norime statyti, privažiuoti, gyventi. Norime judėti, didinti bendruomenę“, – lūkesčius apie pievoje plytinčius sklypus, kuriuos gyventojai išmainė į miesto centre turėtus, išsakė V. Jonaitytė.

Situaciją paaiškino Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus.

Jo teigimu, praėjusiais metais buvo investuoti 144,5 tūkst. eurų už elektros jėgos spintų pastatymą ir elektros instaliacijų įvedimą prie kiekvienos sklypo. Šie darbai yra vykdomi ir iki balandžio ar gegužės mėnesio bus baigti.

Paskelbti ir viešieji pirkimai lietaus kanalizacijos, drenažo ir žvyro privažiavimo kelių įrengimui. Jame dalyvavo 20 kompanijų, vyksta dokumentų patikrinimas, tačiau konkurso nugalėtoją teko eliminuoti dėl skolų „Sodrai“. Pastarieji nusprendė Savivaldybės sprendimą skųsti, todėl prasidės teisminiai ginčai, kurie pasak A. Ronkaus, gali trukti keletą mėnesių, ar net ilgiau. Rangos sutartis būtų pasirašoma 36 mėnesiams.

Jo teigimu, kitiems metams yra numatyta 0,5 mln. eurų, tiek pat – ir 2019 m.

„Tikslingai jie numatyti metams į priekį, nes bet kokiu atveju, kai pasirašysime sutartį ir pradėsime vykdyti darbus, jų šiuo momentu nereikės. Jeigu viskas susidėliotų nuostabiai, tai pinigai, jeigu reikėtų, būtų atkelti“, – finansines subtilybes pristatė Savivaldybės atstovas.

Siūlo būti socialiai teisingiems

Susitikime dalyvavęs Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas išdėstė savo poziciją.

„Mano formuojama nuomonė, kad paleisti tą džiną iš butelio ir padaryti kelius iš Savivaldybės pinigų nebūtų socialiai teisinga prieš kitus gyventojus“, – susitikime sakė S. Karbauskas, pridūręs, kad šio vieno kvartalo infrastruktūros sukūrimui prireiktų kone dviejų metų viso rajono keliams skiriamų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.

Jo teigimu, yra ir daugiau analogiškų kvartalų, kurie gali reikalauti iš Savivaldybės sukurti reikiamą infrastruktūrą, todėl pasiūlė gyventojams 50 proc. prisidėti prie jos sukūrimo savo lėšomis. Jo paskaičiavimu, išlaidos vienam sklypui preliminariai galėtų siekti apie 6800 eurų, pusę jų dengtų Savivaldybė, dar 3400 eurų tektų susimokėti sklypų savininkams. Tikslios sumos paaiškėtų, kai būtų aiškus rangovas. Už šias lėšas būtų įrengti žvyruoti keliai iki asfalto dangos.Pasak, Administracijos direktoriaus, jeigu gyventojai sutiktų prisidėti, darbai pajudėtų greičiau: „Net per šiuos, kitus metus mes savo dalį pinigų rastume“.

Į gyventojų priekaištus, kad nėra įgyvendinami įsipareigojimai, valdžios atstovai turėjo paaiškinimus.

„Vyriausybė tada turėjo iliuzijas, kad įrengs visiems privažiavimo kelius, apšvietimą, elektros tinklus ir panašiai. Ką Vyriausybė buvo įsipareigojusi, nepakeliama našta Savivaldybei“, – atvirai kalbėjo meras Vaclovas Dačkauskas.

Vicemerė Rūta Cirtautaitė gyventojams aiškino, kad Klaipėdos rajonas yra vienintelė savivaldybė, prisidėjusi prie iškeldintų sklypų infrastruktūros vystymo, niekur esą daugiau taip nėra.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja L. Liutikienė antrino, kad gyventojai, norintys statytis namus, patys pasirūpina viskuo: nuo lietaus nuotekų iki kelių žvyravimo. Meras vardijo, kad tiek „Romų“ kvartalas, „Žaliasis slėnis“, Slengiuose esantys kvartalai infrastruktūrą kūrė savo lėšomis.

Kvies į susitikimą

Ir nors gyventojai priekaištavo, kad dėl nuolatinio proceso vilkinimo, auga ir namų statybos kainos, keičiasi reikalavimai, į finansinio prisidėjimo pasiūlymą žiūrėjo palankiai.

Susitikime dalyvavę 9 sklypų savininkai atviravo, kad jie sutiktų su siūlymu prisidėti vardan greitesnio proceso, tačiau juos visus neramino, kaip susitelkti ir sužinoti visų 176 gyvenamųjų namų sklypų šeimininkų nuomonę.

Padėti pažadėjo Savivaldybės valdžios atstovai. Pagal turimus adresus jie įsipareigojo gyventojus pakviesti į susitikimą, kuriame būtų pristatytas Savivaldybės siūlymas dalintis infrastruktūros kūrimo finansine našta. Preliminariu susitarimu visi 176 sklypų savininkai bus laukiami balandžio 4 d. 17.30 val. Gargždų muzikos mokykloje vyksiančiame susitikime.