Ketvirtadienį, vasario 23-ąją, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje, buvo patvirtintas 2017 m. biudžetas ir 2017–2019 metų strateginis veiklos planas. Po diskusijų už šiuos klausimus balsavo visi daugumai atstovaujantys politikai, susilaikė 7 Tarybos nariai. Svarbiausių Savivaldybės dokumentų patvirtinimą palydėjo plojimai.

Apgailestavo dėl Gargždų kultūros centro

Svarstant Savivaldybės strateginį veiklos planą, mažumos atstovams užkliuvo tai, kad ir vėl, eilinį kartą, nerasta lėšų Gargždų kultūros centro modernizacijai.

„Vėl neradome lėšų kultūros namų techninio projekto rengimui. Jį ruošti vėl reikia laiko – vos ne metų. Turime puošmeną – „spuogą“ – kur tuoj galėsime vesti ekskursijas bei rodyti kaip sovietmečio palikimą ir drebėti per koncertus su kailiniais. Gaila, kad taškomės į kairę ir į dešinę, o ten kur reikia pinigų nerandame“, – emocingai kalbėjo Tarybos narė A. Balnionienė.

Meras, atsakydamas į opozicijos susirūpinimą, informavo, kad neseniai su Gargždų kultūros centro bei Administracijos atstovais buvo aptartas prieš 9 metus parengto techninio projektas įgyvendinimas. Jo teigimu, ten numatytas ir antstatas virš kultūros centro fojė, padidinsiantis erdves. Bendra sąmatinė vertė siekia apie 2,3 mln. eurų, o lėšos yra numatytos 2018–2019 metais. Ir nors A. Balnionienė buvo įsitikinusi, kad projektas jau pasenęs ir jį būtina rengti iš naujo, V. Dačkauskas patikino, kad kultūros atstovai „primygtinai reikalauja“ būtent anksčiau parengto projekto įgyvendinimo.

Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas N. Galvanauskas pastebėjo, kad ir 2014 m. biudžete buvo numatytos lėšos Gargždų kultūros centrui, 176 gyvenamųjų namų kvartalui, tačiau projektai iki šios dienos dar nepradėti.

„Nemeluokime, kad kitais metais numatėme ir pradėsime daryti. Arba atlikime pirkimus ir pasirašykime sutartis, tada drąsiai pasakykime – kitais metais prasidės statybos“, – apie jau kelis metus neįgyvendinamus projektus kalbėjo N. Galvanauskas.

Tarybos narė A. Šakinienė sakė, kad Gargždų kultūros centro renovavimas reikalauja didžiulių investicijų, todėl „kalbamasi su ministerijomis, ieškoma projektų, iš kur būtų galima prisitraukti papildomų lėšų“.

Opozicijos atstovas N. Galvanauskas turėjo ir kitų pastebėjimų dėl biudžeto.

„Ir vėl tvirtiname deficitinį biudžetą. Pernai – su 1,685 mln. deficitu, dabar mūsų politinė valia – 2,3 mln. atstatyti. Suvokime riziką, ne vienas ekonomistas pasakė, kad ciklai pasisuko, tikėtina recesija. Politinės valios subalansuoti pritrūko“, – apgailestavo politikas.

Jo teigimu, ydingas yra ir programinis finansavimas.

„Konkursuose bendruomenės dalyvauja dėl 100 eurų. Vėliau konkrečioms religinėms bendruomenėms sugebame skirti 170 tūkst. eurų. Tai yra pasityčiojimas iš rajono gyventojų“, – trūkumus biudžete vardijo N. Galvanauskas.

Daugiausiai priekaištų dėl 2017 metų biudžeto išsakė opozicijos atstovas N. Galvanauskas. S. Ulvikienės nuotr.

Atsirado papildomų išlaidų

Dar pačiame Tarybos posėdyje pateikta ir keletas pasikeitimų rajono strateginiame veiklos plane ir biudžete. Tarybos narės R. Kernagienės siūlymu, įtrauktas automobilių aikštelės prie Gargždų ligoninės įrengimas. Numatyta, kad Savivaldybė prie šio projekto prisidėtų 50 proc. – ne daugiau nei 16 tūkst. eurų.

Taip pat kai kuriems politikams naujiena tapo papildomų 47 tūkst. eurų skyrimas projekto „Atviro darbo su jaunimu plėtra Gargždų mieste“ įgyvendinimui. Buvo informuota, kad projekto rangovas nevykdo darbų, todėl lietaus nuvedimo, drenažo parke darbams ir paplūdimio tinklinio bei riedutininkų aikštelių įrengimui prireiks Savivaldybės prisidėjimo. Be šių pinigų, prie projekto įgyvendinimo Savivaldybė šiemet prisidės ir dar 109 tūkst. eurų, kita dalis – 114 tūkst. eurų šiam tikslui atiteks iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas“ programos.

Tarybos narė B. Alšauskienė išsakė pageidavimą, kad būtų tvarkomas kelias iš Lakštingalų gatvės į Minijos slėnį.

Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja I. Gailiuvienė, pristatydama pokyčius biudžete, informavo, kad iš Valstybės biudžeto yra gauta 234 tūkst. eurų pedagogų atlyginimų didinimui. Šios lėšos paskirstytos rajono švietimo įstaigoms.

Posėdyje dalyvavo visi 27 Tarybos nariai. S. Ulvikienės nuotr.

Pykdė paskutinės minutės pakeitimai

Mažumos atstovams nepasitenkinimą kėlė ir svarbiausių Savivaldybės dokumentų rengimo tvarka.

„Visi žinome, kada planas yra rengiamas ir tvirtinimas. Likus savaitei ar dviems mes vis pildome, keičiame, stumdome, o po to vos ne iš klausos bandome sudėti milijoninius skaičius į eilutes. Nežinau, kokią čia Ameriką reikia atrasti paskutinę savaitę“, – dėl vis pateikiamų papildomų pasikeitimų priekaištavo A. Balnionienė.

Politikei antrino ir V. Macijauskas, N. Galvanauskas, E. Skarbalius.

„Mes, Tarybos nariai, planą darome paskubomis. Šitą darbą turėtume pradėti nuo naujų metų. Dėl skubėjimo pridarome klaidų“, – apgailestavo V. Macijauskas, paprašęs apie rajono biudžeto ar strateginio plano formavimą pradėti kalbėti dar lapkričio mėnesį.

Prašymą Savivaldybės strateginio veiklos plano nekaitalioti kas mėnesį ar du išsakė ir N. Galvanauskas: „Prisižadėkime, kad jį pradėsime keisti tik birželį ar rugpjūtį, kai matysime, kiek tų pinigų galime atstatyti ar perteklių nukreipti didesniems projektams“.

Meras informavo, kad biudžetas pradedamas rengti nuo rugsėjo mėnesio.

„Gyvenimas yra dinamiškas, atsiranda naujų nenumatytų aplinkybių, kurias šiandien reikia svarstyti. Pavyzdžiui, jaunimo projektas“, – poziciją išdėstė V. Dačkauskas.

Administracijos direktorius S. Karbauskas pastebėjo, kad Tarybos nariai, tvirtindami rajono strateginį veiklos planą jau balsavo ir už 2018–2019 metų biudžetų projektus.

Planuoja surinkti daugiau pajamų

2017 m. planuojamos savivaldybės biudžeto  pajamos – 42 mln. 692 tūkst. eurų. (2016 m. planuotas – 37,9 mln., įvykdytas – 41,6 mln. eurų). 2017 m. pajamų struktūroje didžiausią dalį (47,4 proc.) sudaro gyventojų pajamų mokestis, dotacijos sudaro 37,5 proc., turto, prekių ir paslaugų mokesčiai – 8,4 proc., pajamos už prekes ir paslaugas – 5,7 proc., turto pajamos – 0,9 proc., kitos pajamos – 0,1 proc.

Lyginant su 2016 m. patvirtintomis pajamomis, 2017 m. prognozuojamos pajamos didėja 4,8 mln. eurų: gyventojų pajamų mokestis didėja 2,1 mln. eurų, turto, prekių ir paslaugų mokesčiai – 0,5 mln. eurų, dotacijos –1,9 mln. eurų, pajamos už prekes ir paslaugas – 0,2 mln. eurų, turto pajamos – 0,1 mln. eurų, kitos pajamos planuojamos tokios pat kaip ir praėjusiais metais.

2017 m. prognozuojamos pajamos, lyginant su praėjusių metų įvykdytomis, didėja 1,1 mln. Eurų, tai lemia 1,4 mln. eurų didėjančios dotacijos. Gyventojų pajamų mokestis nežymiai (0,2 mln. eurų) mažėja, 0,3 mln. eurų mažėja turto, prekių ir paslaugų mokesčiai. Po 0,1 mln. eurų didėja turto pajamos ir pajamos už prekes ir paslaugas. Kitos pajamos nesikeičia.

Didžiausia dalis – švietimui

Švietimui planuojama išleisti 19,9 mln. eurų arba 46,7 proc. visų biudžeto asignavimų. Iš šios sumos – 15,6 mln. eurų – asignavimai darbo užmokesčiui ir įmokoms valstybiniam socialiniam draudimui. Šiais metais Savivaldybės biudžeto lėšomis bus tęsiamas Kvietinių mokyklos-darželio pastato modernizavimas, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos vaikų darželio, Agluonėnų pagrindinės mokyklos vidaus patalpų remontas, projekto „Atviro darbo su jaunimu plėtra Gargžduose“ įgyvendinimas, ketinama pirkti dar vieną mokyklinį autobusą, planuojama dalyvauti vaikų vasaros poilsio programų įgyvendinime.

Švietimo pastatų statybai ir modernizavimui žadama skolintis 692 tūkst. eurų: 492 tūkst. eurų pastato ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo amžiaus vaikams prie Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro statybos finansavimui, 200 tūkst. eurų – Gargždų „Minijos“ progimnazijos Gobergiškės skyriaus pastato modernizavimo finansavimui.

Socialinei apsaugai tenka 5,9 mln. eurų arba 13,7 proc. visų biudžeto asignavimų. 2016 m. socialinei apsaugai išleista 5,2 mln. eurų. Didesnės lėšos planuojamos socialinėms išmokoms, pašalpoms ir kompensacijoms, pradedama vykdyti Lapių pagrindinės mokyklos buitinio pastato rekonstrukcija, pritaikant jį socialinių paslaugų teikimui, kartu su Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinamas projektas „Klaipėdos rajono savivaldybės socialinio būsto fondo plėtra“, planuojami Viliaus Gaigalaičio globos namų teritorijos tvarkymo ir apželdinimo darbai, numatomos lėšos butui, skirtam globojamiems vaikams apgyvendinti, pirkti.

Ekonomikai tenka 5,4 mln. eurų arba 12,8 proc. visų biudžeto asignavimų. 2016 m. išleista 4,1 mln. eurų. Didžioji šių išlaidų dalis tenka kelių, gatvių atnaujinimui, remontui ir priežiūrai. Taip pat bus tęsiami Laukžemio tvenkinio užtvankos rekonstravimo darbai, įgyvendinami turizmą skatinantys projektai, atnaujinami J. Gižo sodybos kiemo statiniai, rengiamas Gargždų miesto parko vystymo techninis projektas.

Kultūrai ir sportui planuojama skirti 3,5 mln. eurų arba 8,2 proc. visų biudžeto asignavimų. 2016 m. išleista 4,2 mln. eurų. Numatytos lėšos Girkalių kultūros namų ir pastato Žadeikiuose modernizavimo darbams užbaigti. Tęsiamas futbolo aikštelių įrengimo, krepšinio aikštelių dangų atnaujinimo programų vykdymas, ketinama įrengti vaikų žaidimo aikšteles, finansuojami baigiamo rengti daugiafunkcio sporto centro Gargžduose statybos techninio projekto darbai.

Dovilų etninės kultūros centro pastato modernizavimo projektui įgyvendinti Savivaldybė iš bankų skolinsis 204 tūkst. eurų.

Aplinkos apsaugai numatomi 2,8 mln. eurų arba 6,6 proc. visų biudžeto asignavimų. Panaši suma išleista ir 2016 m. Didžioji dalis išlaidų tenka komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo, viešųjų erdvių priežiūros darbų finansavimui. Bus tęsiami biudžetinių įstaigų vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimo prie centralizuotų tinklų darbai rajono gyvenvietėse, lietaus nuotekų sistemų projektavimas ir darbai, priešgaisrinių tvenkinių išvalymas ir sutvarkymas.

Apie tai, kokie projektai šiemet sulauks finansavimo, rašėme ČIA.

Patvirtintus biudžeto ir strateginio veiklos plano dokumentus rasite ČIA. (21 ir 22 darbotvarkės klausimo ,,Kitas variantas")