Siekiant populiarinti tautinį kostiumą ir įprasminti jį valstybinėse šventėse, Lietuvoje 2017-ieji paskelbti Tautinio kostiumo metais. Tautinis drabužis, kaip etninio tapatumo forma, yra nacionalinės kultūros išraiška, vienas svarbiausių tautos ir valstybės simbolių. Tautinę žmogaus savimonę, kurios pamatą sudaro etninės kultūros sklaida, lemia kultūrinių vertybių, žinių perėmimas, savęs pažinimas ir identifikavimas konkrečiame etnosociume.

Tautinė savimonė sujungia ir sutapatina asmenybę su tauta, jos dvasinėmis ir materialinėmis vertybėmis, išlaiko ir puoselėja tautinės tapatybės daigus. Vykstant globalizacijai vis dažniau pastebimas etninės kultūros nuvertėjimas, tam tikra tradicinių vertybių devalvacija bei tautinio identiteto nykimas Lietuvoje ir jos regionuose. Dauguma mūsų prarandame tautiškumą, pamirštame ar nebesidomime savo tradicijomis.

Reikšminga, kad mus supantis modernus pasaulis diktuoja „greitą“ gyvenimo būdą ir naujas pakitusiais vertybes, o globalizacijos procesai veržiasi ne tik į materialųjį, bet ir vertybinį žmogaus pasaulį, ypač paliesdami jautriausią visuomenės grupę – vaikus.

Norint stiprinti tautinį ir pilietinį identitetą bei padėti išsaugoti etnokultūros tradicijas, Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius organizavo etnoprojektą „Babūnēles jopēle“. Šio projekto misija – sutelkti bendruomenę (vaikus, tėvelius bei senelius, ugdymo įstaigų darbuotojus ir kt.) į bendrą kūrybinį ir edukacinį procesą. Projekto formatas – netradicinis, suskirstytas į tris etapus.

Pirmuoju etapu vaikai bei jų tėveliai, vadovai ir kt. dalyviai buvo pakviesti į edukacinį protų mūšį „Tautinis kostiumas – praeities mada“. Žaidybine forma buvo supažindinama su tautinio kostiumo istoriografija ir tautinių kostiumų detalių, raštų, spalvų ypatybėmis. Mūšio metu dalyviai rungtyniavo, kas geriau pažins tautinių drabužių elementus (pvz., sermėgą, vyžas, delmoną ir kt.), atspės, kokio regiono tautiniais rūbais pasipuošusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir kt. Žaidimo metu buvo ne tik pateikti klausimai, bet ir plačiai aptariami teisingi atsakymai, naudojamos vizualinės vaizdo ir garso medžiagos.

Antruoju etapu buvo siekiama, kad projekto dalyviai įsitrauktų į kūrybinį procesą. Susirinkę VšĮ Klaipėdos rajono amatų centre dalyviai galėjo save išbandyti skirtingų senovės amatininkų rolėje, pvz., audėjo, vytelių pynėjo, odininko ir pan. Tačiau pats įdomiausias kūrybinis procesas jų laukė vėliau, nes kartu su centro vadove Vale Krauleidiene ir tautodailininke, dailės mokytoja eksperte Valdonija Karaliūniene vyko kūrybinės dirbtuvės „Lietuvių tautiniai drabužiai. Aprenk lėlę“. Jų metu buvo supažindinama su senąja lietuvių audimo technika ir istorija, audžiami audiniai, gaminamos žemaitiškais audiniais puoštos lėlės, skanaujami lietuviški patiekalai. Džiugu, kad šios dirbtuvės labai patiko vaikams, kurie susižavėję stebėjo paprastų skiaučių transformaciją į tautiniais elementais puoštas medžiagines lėles.

Kaip minėta anksčiau, etnoprojektas „Babūnēles jopēle“ – kūrybinė tautinio identiteto stiprinimo priemonė rajone, todėl nenuostabu, kad pagrindinis projekto siekis – sukurti žemaičių tarmės spektaklį, kuris paskatintų domėtis mūsų tautiškumu ir tradicijomis. Mažieji dalyviai ne tik puikiai vaidino, dainavo žemaitiškas dainas, bet ir šoko tradicinius šokius. Šias žinias jiems suteikė bibliotekos projekto bičiuliai – Gargždų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ vadovai, kurie su dideliu užsidegimu ir kūrybinėmis fantazijomis padėjo gimti unikaliam spektakliui.

Projekto tęstinumas. Edukacinės programos metu pastatytas spektaklis „Babūnēles jopēle“ ir sukurtos lėlės, puoštos tautiniais motyvais, turi išliekamąją edukacinę vertę. Planuojama tokias veiklas vykdyti ir kituose Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos filialuose, taip sudominat bei edukuojant dar daugiau rajono gyventojų. Tikėtina, kad ateityje ši edukacija pavirs į tęstinį tarmiškų spektaklių festivalį, kurio metu būtų pristatomi Klaipėdos rajono bendruomenių kurti žemaitiški lėlių teatro spektakliai.

Užsiėmimų akimirkos – Albinos Ananjevos nuotraukose: