Gargždiškė Dalia Kaunienė, daugiau nei 30-metį dirbusi žinomo dienraščio kalbos redaktore, ne kartą buvo prašyta savo gerų darbų istorija pasidalinti viešai, tačiau vis atsisakydavo. „Gerus darbus reikia daryti tyliai“, – įsitikinusi ji. Sūnų ir dukrą užauginusi bei 4 anūkais besidžiaugianti moteris ir šį kartą būtų nesutikusi, tačiau, paskatinta dukros, Nacionalinio kraujo centro Garbės donorė sutiko papasakoti apie save ir įkvepiančius darbus.

Vengė viešumo

Paklausta, kodėl vis vengė kalbėti apie savo kilnius poelgius, pašnekovė svarstė nenorėjusi atrodyti pagyrūnė. Jos požiūrį pakeitė dukra, vis kartojusi mamai, kad apie tai kalbėti normalu ir būtina – galbūt tai paskatins ir kitus ryžtis dovanoti kraujo.

Neatlygintinai kraujo D. Kaunienė dovanojo jau 41 kartą. Oficialia kraujo donore moteris tapo 2005-aisiais, bet ir iki to laiko jo buvo davusi į bėdą patekusiems savo artimiesiems. Žinoma, kad viena kraujo donorystė išgelbėja tris gyvybes, tad nesunku suskaičiuoti, kad per 12 metų D. Kaunienė jau išgelbėjo 123 gyvybes. Kraujo ji dovanoja kaskart, kai tik gali – moterims per metus jo leidžiama duoti keturis kartus, vyrams – šešis. Spalio mėnesį drauge su kitais kraujo donorais ji dalyvavo Vilniuje vykusiame šventiniame renginyje. Moteris sakė pastebėjusi, kad daugiau kraujo donorystę propaguoja vyrai. 

„Darbuotojai yra labai puikūs, kaip šeima. Man iš piršto kraują duoti yra nemaloniau negu iš venos“, – apie tai, kad jos niekada nekankino jokios baimės pasakojo gargždiškė.

Pasiteiravus, ar savo geru pavyzdžiu moteriai pavyko užkrėsti artimuosius, pašnekovė šypsosi: „Sako, kad šeimoje užtenka vieno aktyvaus donoro.“

Ji viliasi, kad močiutės pėdomis seks anūkas. 17-metis esą jau dabar vis sako, kad, kai tik sulauks 18-os, taps neatlygintinu kraujo donoru.

Jaučiasi sveika ir energinga

50-metį jau perkopusi energinga, mėgstanti keliauti moteris atviravo, kad kraujo davimas ne tik pagerina savijautą, bet ir teigiamai veikia sveikatą.

„Kraujas keičiasi, atsigamina vis naujas. Išskyrus peršalimą, kitomis ligomis nesergu, o ir pastarasis retai būna“, – teigiamu kraujo donorystės poveikiu džiaugėsi Garbės donorė.

Ji pripažino, kad po donorystės akcijų, jaučiasi daug energingesnė, pagerėja savijauta.

 „Dukra, kai jau neina su mama susikalbėti, sako: „Eik duoti kraujo“, – pasakojo D. Kaunienė.

Be to, galima žinoti ir savo sveikatos būklę, nes donorų kraujas yra kruopščiai tiriamas.

Pasiteiravus, ką jai reiškia Garbės donorės titulas ir kaip moteris jautėsi atsiimdama šį garbingą apdovanojimą, D. Kaunienė susigraudino.

„Buvo labai jaudinanti akimirka, supranti, kad gyvenime kažką gero darai“, – emocijomis dalinosi pašnekovė.

Nacionalinio kraujo centro duomenimis, Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse 2014–2017 m. Garbės donoro pažymėjimais ir ženklais buvo apdovanoti 86 asmenys. Lietuvoje yra maždaug 265 Garbės donorai. Garbės donorai turi teisę gauti ir Valstybinę pensiją.

Dalia Kaunienė. A. Rimkuvienės nuotr.

Džiugina, kad prisijungia jaunimas

Moteris teigė pastebėjusi, kad per visą jos kraujo donorystės laikotarpį pastebimi tam tikri pokyčiai.

„Labai smagu žiūrėti, kai duoti kraujo ateina jauni žmonės. Jaunimas jau suvokia, kad tai yra reikalinga“, – apie pasikeitimus kalbėjo D. Kaunienė.

Jos teigimu, prie šio proceso itin prisideda profesionaliai dirbanti Nacionalinio kraujo centro komanda, kuri sugeba motyvuoti, įkvėpti, užkrėsti. Pasak gargždiškės, džiugina ir tai, kad neatlygintina donorystė vis labiau populiarėja, kraują dovanoja žmonės, sąmoningai suvokdami to naudą. Lietuvoje, Nacionalinio kraujo donorystės centro duomenimis, jau beveik dvejus metus 100 proc. donacijų yra neatlygintinos.

D. Kaunienė pridūrė, kad negalima sakyti, kad neatlygintina donorystė yra visiškai neatlygintina: „Gauname daug įvairiausių dovanų: apyrankių, bloknotų, bilietų į kiną ir pan.“

Visiems, nesiryžtantiems tapti kraujo donorais, moteris turi paprastą patarimą – tiesiog nueiti pirmą kartą.

„Po to bus ir antras, ir trečias, ir ketvirtas... Svarbiausia ryžtis tam pirmam kartui“, – įsitikinusi daugkartinė donorė.

Donorui, nemažiau kaip 20 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 100 kartų plazmos, įteikiamas donorystės žymūno pažymėjimas. Nemažiau kaip 30 kartų nemokamai davęs kraujo ar 150 kartų plazmos donoras gauna nusipelniusio donoro pažymėjimą.

Aukščiausias apdovanojimas – Garbės donoro vardas (kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu) suteikiamas donorui, ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 200 kartų – plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvaujančiam nemokamos donorystės veikloje. 

Asmuo, kuriam suteiktas garbės donoro vardas, turi teisę gauti Lietuvos Respublikos Valstybinę pensiją. Nemokamas kraujo davimas garbės donoro vardui gauti skaičiuojamas nuo Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo įsigaliojimo dienos (1997 m.).

Primename, kad visi sveiki žmonės lapkričio 13 d., pirmadienį, 10–15 val., kviečiami dovanoti kraujo. Akcija vyks Klaipėdos rajono savivaldybės salėje (Klaipėdos g. 2, Gargždai).