Lyverių kaime gyvenanti Bronislava Semienienė 95-ojo gimtadienio proga, kaip ir prieš 5 metus 90-ojo, sulaukė sveikinimų ne tik iš artimiausių žmonių, bet ir iš Klaipėdos rajono savivaldybės atstovų: mero pavaduotojos Violetos Riaukienės, Dovilų seniūnės Nijolės Ilginienės, socialinės darbuotojos Vitalijos Šimkienės. Senolei svečius sutikti padėjo jos dukra Marytė, anūkė Lina bei kartu gyvenantis anūkas Romas.

95-erių metų senolė – energinga ir nuolat besišypsanti. Nors jau šiek tiek sunkiau prigirdi, tačiau ilgaamžė noriai bendrauja, atsakinėja į klausimus ir dalijasi išmintimi. Puikiai atrodanti ponia Bronislava skųstis nelinkusi ir mieliau pasakoja įsimintinus gyvenimo įvykius, linksmas istorijas iš savo gyvenimo. Pasakojimus apie mamą ir močiutę be sustojimo gali pasakoti ir jos dukra bei anūkai. Akivaizdu, kad senolės pamokymai, gyvenimo išmintis giliai įsirėžė jos artimiausiems žmonėms, kurie negaili jai dėmesio ir meilės.

Iš 10 vaikų šeimos kilusi, Baltkalnėje gimusi Bronislava – vyriausias vaikas. Šiandien brolių ir seserų iš viso likę 5. Tris vaikus užauginusi, vieną jau palaidojusi, Bronislava džiaugiasi 8 anūkais ir 5 proanūkiais.

Nuo vaikystės pradėjusi dirbti ponia Bronislava ir šiandien vietoje nesėdi. Kaip sako anūkas Romas: „Mūsų močiutė darbinga“. Senolė turi šiltnamį, kasa bulves, jas ravi, prižiūri gėlių darželius, o dar visai neseniai augino ožką! Buityje senolei padedantis anūkas juokiasi, kad, jei būtų močiutės valia, ji visai neleistų anūkui jai padėti, vis sakanti, kad ji viską pati galinti padaryti. Matyt, visą gyvenimą dirbusi ilgaamžė ir dabar rankų sudėjusi sėdėti nenori. Ponia Bronislava ne tik tarnavo ūkiuose, bet ir apkasus karo metu kasė, vėliau dirbo kolūkyje, gamindavo maistą vestuvėms ir kitoms šventėms. Valgio gaminimo žinias ilgaamžė perdavė ir vaikams, anūkams. O ir verslumo jai netrūksta. Prabilus apie pyragus, sausainius, firminius močiutės žagarėlius, ponia Bronislava kumšteli anūkui Romui į pašonę ir ragina kepti sausainius pagal jos receptą ir vežti pardavinėti į turgų.

Anūkai Lina ir Romas vienas per kitą pasakoja, kokias žinias ir vertybes močiutė jiems įskiepijo, kokią įtaką jų gyvenimui ir pasaulėžiūrai padarė. Visus anūkus dievobaiminga močiutė išmokė poterių, paruošė pirmajai Komunijai. Senolė visuomet vaikus mokino gaminti valgyti, leido prisidėti kepant desertus, juos puošti, tepti cukraus glajumi, o močiutės gaminami patiekalai – jau seniai tapę šeimos legenda. Vertina anūkai ir močiutės gerą širdį, atjautą kitiems. Vieną kartą močiutė net vienų vestuvių svečius į savo namus parsivežusi, kuriose maistą tiekė, nes jaunieji nebeturėjo kur švęsti savosios šventės. Anūkai sutartinai tvirtina – geriausios vasaros, puikiausi prisiminimai tik pas močiutę, kuri jiems suteikė daug išminties, gyvenimiškų patarimų. Todėl ir šiandien senolė apsupta dėmesiu, anūkai padeda ne tik buityje, bet ir rūpinasi ilgaamžės sveikata.

Daug išgyvenusi senolė turi ką prisiminti. Vienas įsimintiniausių prisiminimų – degančios ir griūvančios Gargždų bažnyčios vaizdas, kurį ji stebėjo pasilipusi ant tvoros ir matė net iš Kvietinių. Daugybė prisiminimų sukaupusi, žmonių pažinusi moteris pasakoja, kad kartais net sunku naktimis užmigti: „Atsigulu ir turiu visus apgalvoti: visus artimus žmones, visą pasaulį. Kiek aš esu mačiusi, patyrusi, apėjusi...Tai, kol viską apmąstau, net kelias valandas gali miegas neimti.“

Ilgaamžė ne tik prisiminimais dalijasi, bet ir stebina puikiu humoro jausmu. Pavyzdžiui, paklausta, koks ilgaamžiškumo receptas, senolė juokdamasi atšauna: „Reikia gyventi. Gyvenk ir žvenk!“

Svečiai, pasveikinę senolę, paliko ją besišypsančią, apsuptą artimųjų, linkėdami ir toliau gyventi apsuptai artimųjų meilės, dėmesio ir džiaugtis šviesiomis gyvenimo akimirkomis.