Lietuvoje auga susidomėjimas tausojančio vartojimo tendencijomis ir didėja pirkėjų sąmoningumas, tačiau statistika rodo, kad į sąvartynus per metus vis dar iškeliauja daugiau kaip 100 tūkst. tonų maisto. Aplinkos ministerijos duomenimis, maisto ir virtuvės atliekos per metus sudaro apie 12 proc. viso atliekų kiekio. Skaičiuojama, kad vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai per metus išmeta apie 50 kg maisto. Tačiau praktika rodo, kad pakeitus įpročius galima net tik sumažinti išmetamo maisto kiekį, sutaupyti pinigų, bet ir prisidėti prie aplinkos tausojimo.

„Tarp pirkėjų plinta tausojančio vartojimo tendencijos. Žmonės ne tik labiau rūpinasi sveika mityba, bet ir renkasi aplinkai draugiškesnę produkciją – pradeda vengti plastikinių vienkartinių indų, o vietoje jų renkasi popierinius. Vien šių metų sausį-balandį tokių indų paklausa išaugo beveik 40 proc., lyginant su tuo pačiu metu praėjusiais metais. Pirkėjai taip pat teikia prioritetą vietinei produkcijai, kurios transportavimui tenka mažesni CO2 emisijų kiekiai. Taip pat daugiau perkama ekologiškų maisto ar specialiai aplinką tausojančiais ženklais pažymėtų produktų. Tai – aiškūs ženklai, rodantys populiarėjančias tausojančio vartojimo praktikas tarp pirkėjų“, - sako „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Ji pabrėžia, kad nors augantis vartojimas rodo gerėjančią šalies ekonominę situaciją, visgi kartu jis išryškina atliekų kiekio didėjimo problemas. Tačiau, anot V. Drulienės, pasinaudojant gan paprastais ir patikrintais patarimais, kiekvienas galime prisidėti prie maisto atliekų kiekio mažinimo, tuo sutaupydami pinigų ir labiau tausodami aplinką.

„Kaip didžiausias prekybos tinklas Lietuvoje jaučiame atsakomybę prisidėti prie tausojančio vartojimo skatinimo. Tai darome kartu su „Maisto banku“, kurio padedami nuo 2014 metų skurstančiųjų maitinimui perskirstome bakalėją ir duonos gaminius, kurie dėl tinkle taikomų aukštų kokybės standartų nepasiekia parduotuvių lentynų. Per 2017 metus perskirstėme virš 420 tonų maisto produktų, kurių vertė siekia daugmaž 833 000 eurų. Tokiu veiksmu kuriame tiek socialinę, tiek aplinkosauginę naudą. Tačiau maisto atliekų mažinimo ir tausojančio vartojimo praktikų gali imtis kiekvienas to panorėjęs. Tereikia atidžiau rinktis produktus, stebėti jų galiojimo datą, tinkamai juos laikyti ir nebijoti panaudoti jų likučių maisto gamyboje“, - tvirtina V. Drulienė.

7 patarimai kaip sumažinti maisto atliekų kiekius namuose:

Planuokite į priekį – skirkite šiek tiek laiko ir susiplanuokite visos savaitės mitybą, o pagal tai – ir perkamų produktų sąrašą. Tokiu būdu įsigysite tai, ko reikia ir išvengsite maisto atliekų susidarymo.

Įvertinkite turimas atsargas – pirkimo procesą pradėkite nuo savo šaldytuvo ar sandėliuko. Peržvelkite ir įvertinkite, ko ir kiek turite, prieš pirkdami daugiau. Tai labiausiai pasiteisinanti strategija, kuri padės sutaupyti ir padės išvengti atliekų susidarymo.

Būkite realistai – planuodami užkandžių kiekius žmonės dažniausiai persistengia ir į pirkinių sąrašus įrašo tiek, jog susidarantį šių produktų perteklių tenka išmesti.

Žiūrėkite į datas – pirmiausia vartokite tuos maisto produktus, kurių etiketėje pažymėtas galiojimo terminas priartėjo labiausiai.

Būkite kūrybingi – tiek daržovės, tiek vaisiai, kurie jau yra pavytę puikiausiai gali tikti gaminant troškinius, sriubas, sultinius ar vaisinius kokteilius.

Tinkamai laikykite ir šaldykite produktus – bananus, obuolius ir pomidorus laikykite atskirai – taip išvengsite pelėsių. Perteklinius daržovių ir vaisių kiekius galima sudėti į atskirus maišelius ir šaldyti kameroje. Taip pat šaldyti galite tiek duonos, tiek ir kitus keptus produktus.

Kompostuokite – tam tinka visos nevirtų daržovių bei vaisių atliekos, arbatos pakeliai, kavos tirščiai, kiaušinių lukštai ar net nedideli kiekiai popieriaus ir minkšto kartono. Šitaip sukomponuotas kompostas bus itin naudingas darže ar sode.

Tausojantis vartojimas tarptautiniu mastu apibrėžiamas kaip toks produktų vartojimas, kuris atitinka pagrindinius poreikius ir teikia geresnę gyvenimo kokybę, tačiau lemia mažesnį gamtinių išteklių ir pavojingų medžiagų naudojimą, mažina atliekų ir teršalų susidarymą.