Savanoriška veikla turi gilias tradicijas visame pasaulyje ir tradiciškai apibrėžiama kaip galimybė kiekvienam panaudoti savo gebėjimus ir patirtį visuomenės labui, įgyti naujų įgūdžių, susirasti draugų, įsitraukti į darbą ir pakeisti socialinį gyvenimą, o savanoris – kaip asmuo, laisva valia skiriantis savo laiką kitiems žmonėms, prisiimantis atsakomybę už savo veiklą ir kaip atlygį už tai gaunantis asmeninio tobulėjimo galimybes, naujų patirčių ir dvasinės naudos, kuria dalijasi su bendruomene.

Apie gyvenimą pakeitusias patirtis su „Vaivorykštės“ gimnazijos moksleiviais kalbėjosi savanoriai: Rietavo atviro jaunimo centro direktorė Virginija Canino, šio centro darbuotoja, buvusi savanorė iš Sarkatvelo Mariami Silagadze ir italas Michele Barbieri iš Gargždų atviro jaunimo centro. Visi trys svečiai vieningai teigia: savanorystė bet kurioje socialinėje srityje – tvarkant aplinką, dirbant su vaikais, žmonėmis, turinčiais negalią, benamiais, organizuojant įvairiausius renginius – skatina atsisakyti stereotipų, išankstinių nuostatų, leidžia užčiuopti gyvenimo daugiaprasmiškumą ir daugialypiškumą, atpažinti kiekvieno žmogaus, kad ir kas jis būtų – vaikas, neįgalus žmogus, benamis, pabėgėlis, skurdžius ar visiškas vienišius – vertę.

Patyrimai, išbandymai savanoriškoje veikloje, svečių teigimu, brandina jauną žmogų, ugdo atsakingumą ir savarankiškumą, toleranciją, leidžia įgyti žinių, išsiugdyti naujų kompetencijų.

„Įsitraukdamas į neišbandytą veiklą, ieškai savęs, savo kelio, bręsti padedant kitiems“, – teigia Virginija. Jos savanorystė Vokietijoje tikrai pakeitė gyvenimą: ji išmoko vokiečių kalbą ir baigė vokiečių filologijos studijas, įgytą atviro darbo su jaunimu patirtį pritaiko vadovaudama atvirajam jaunimo centrui Rietave, o viso to pasiekti padėjo dėl tarptautinės savanorystės įgytas pasitikėjimas savimi ir motyvacija veikti.

G. Našlėno nuotr.

Mariam iš Sarkatvelo pasidalino savo istorija: gimtinėje baigusi teisės studijas, šiandien puikiai kalba lietuviškai ir dirba Rietavo atvirame jaunimo centre socialine darbuotoja. Viešnia teigia, kad savanorystė leido jai pažinti Europą (per savanorioavimo metus aplankė 11 šalių), išugdė savarankiškumą, sprendimų priėmimo gebėjimus, sustiprino pasitikėjimą savimi. Be abejo, gimtinės ir šeimos ilgesys lydi, tačiau Lietuva jai svetinga, žmonės čia malonūs, gamta, gyvenimo būdas priimtini.

Italas Michele atvyko į Gargždus tik prieš mėnesį, todėl didele savanorystės patirtimi pasigirti negali, tačiau džiaugiasi įveikęs baimę vykti į nepažįstamą kraštą, džiaugiasi svetingu priėmimu Gargždų atvirame jaunimo centre, tikisi įgyti naujų įgūdžių ir patirties, įvairiomis idėjomis ir įvairiapuse pagalba būti naudingas Gargždų bendruomenei.

Gimnazijos svečiai savanoriai iš skirtingų kraštų, tačiau į savanorio kelią atvedę tikslai ir pasiekimai panašus: savęs ir pasaulio pažinimas, savo galimybių atradimas ir tobulinimas, išaugusi savigarba, pasitenkinimo savimi jausmas. Palankiai vertindami savo dalyvavimą savanoriškoje veikloje, svečiai kvietė moksleivius nebijoti išbandymų ir įsilieti į savanoriškų organizacijų veiklą. Nesvarbu, kur: Lietuvoje, Europoje ar už Europos ribų – atviros širdys ir darbščios rankos visur laukiamos.

Savanorystės naudingumas abiturientams, be asmeninio tobulėjimo, išreiškiamas 0,25 balo stojant į aukštąsias mokyklas, savanorystės patirtys palankiai vertinamos Europos ugdymo(si) institucijų ir darbdavių. Susidomėję savanorystės galimybėmis Europoje, turėtų kreiptis į Gargždų atvirą jaunimo centrą arba į Rietavo atvirą jaunimo centrą (šis centras yra arčiausiai mūsų esanti siunčianti organizacija).