Glaukoma pasaulyje serga 3,5 proc. 40–80 metų amžiaus asmenų. Šia liga sergantiems tris kartus dažniau nustatomos gretutinės širdies-kraujagyslių, kepenų ligos, cukrinis diabetas. Glaukoma ne tik klastingai sunaikina regėjimą, bet ir pablogina bendrą organizmo būklę. Kovo 10–16 d., minint Pasaulinę glaukomos savaitę, Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja prof. Ingrida Janulevičienė skaičiuoja, kad iki 2020 m. apie 76 milijonai gyventojų sirgs glaukoma. Iš jų 11,2 milijonų bus akli abiem akimis.
„Kas ketvirtas pacientas, besikreipiantis į akių ligų gydytoją, skundžiasi akių perštėjimu, jausmu, lyg akys būtų pripiltos smėlio. Sako, kad jos pavargsta dirbant kompiuteriu, vakarais tampa sunkios, jas skauda žiūrint televizorių. Tai – sausos akies sindromui būdingi nusiskundimai“, – įvardija Kauno klinikų profesorė.
Nors šie nusiskundimai ir nesusiję su glaukoma, tačiau akių gydytojas, įvertinęs akių būklę, gali pastebėti ir nejuntamus glaukomai būdingus požymius.
Susirgus glaukoma, sergantieji ilgą laiką net nežino, jog serga. Pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų. Kaip pasakoja Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė, pacientams tampa sudėtinga orientuotis aplinkoje, lėtai susiaurėja jų akiplotis, nes matymas tampa tarsi „pro vamzdį“. Dažniausiai pakitimai vystosi abiejose akyse, tačiau skirtingu greičiu.
„Nors glaukoma laikoma vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau ja sirgti gali ir vaikai, ir kūdikiai. Žmogui senstant, keičiasi ir akis, o su ja keičiasi ir glaukomos eiga, kuri gali būti kompensuota, stabilios eigos, nekompensuota, progresuojanti. Tuomet būtina keisti ir glaukomos gydymo taktiką.“
Įtarus pirmuosius glaukomos simptomus, gydytoja skatina nelaukti ir iš karto kreiptis į akių ligų gydytojus. Po detalaus akių būklės patikrinimo, įtariama ar patvirtinama glaukomos diagnozė, skiriamas gydymas ir sudaromas tolimesnio sekimo ir priežiūros planas. Gydytoja pabrėžia, kad kuo anksčiau skiriamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti aklumo.
Glaukomos atveju aklumas yra negrįžtamas, nes žūsta regos nervas. Šiuolaikinė medicina atstatyti žuvusio nervo ir išgydyti glaukomos sukelto aklumo dar negali.
Prof. Ingrida Janulevičienė paneigia ir kai kuriuos mitus, susijusius su glaukoma.
TEIGINYS: Glaukoma yra padidinto akispūdžio liga. NETIESA
Akispūdis yra vienas pagrindinių glaukomų rizikos veiksnių, tačiau glaukoma gali išsivystyti ir esant normaliam akispūdžiui – tai vadinama normalaus akispūdžio glaukoma.
TEIGINYS: Akispūdis svyruoja. TIESA
Akispūdis yra dinamiškas fiziologinis parametras, svyruojantis paros bėgyje. Gali būti, kad akispūdis pakyla, tačiau ne tuo metu, kai pacientas lankosi poliklinikoje. Todėl labai svarbu įvertinti akispūdžio svyravimų kreivę paros bėgyje.
TEIGINYS: Glaukominiai pakitimai vystosi dienos metu. NETIESA
Glaukoma nemiega. Daugeliui žmonių akispūdis pakyla naktį, apie 3-5 val. ryto. Tuo metu labiausiai pažeidžiamas regos nervas, nes akispūdis aukštas, o sisteminis kraujo spaudimas naktį būna žemesnis, dėl to sutrinka regos nervo perfuzija.
TEIGINYS: Kuo liga toliau pažengusi, tuo lengvesnė diagnostika. TIESA
Tačiau toli pažengusios glaukomos atveju atstatyti prarasto regėjimo nebegalima, pagalba pavėluota.
TEIGINYS: Glaukomos sukelto aklumo negalima išvengti. NETIESA
Jei kiekvienas asmuo bent kartą per metus pasitikrintų akis, glaukoma būtų diagnozuojama laiku ir laiku būtų paskirtas savalaikis gydymas. Nuo žmonių aktyvumo priklauso, kada pastebima glaukoma ir kaip efektyviai ji gydoma, jeigu laikomasi gydytojo nurodymų.
