Klaipėdos rajono seniūnai bei seniūnaičiai buvo įšvykę į konferenciją Seime „Vietos savivalda su seniūnaičiais“. Konferencijos svečiai diskutavo apie seniūnaičių veiklą vietos savivaldoje ir jų veiklos pokyčius. Diskusijos dalyvių nuomonės išsiskyrė: vieni buvo įsitikinę, kad seniūnaičiai yra nereikalingi, kiti teigė, jog ši savivaldos grandis yra būtina.

Konferenciją organizavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai, seniūnai, seniūnaičiai, bendruomeninių organizacijų atstovai.

Jų susitikimo tikslas - plėsti gyventojų atstovavimą ir įtaką sprendžiant vietos klausimus, suaktyvinti gyvenamosios vietovės bendruomenių atstovų veiklą.

Pranešimus konferencijoje skaitė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patarėjas, Mykolo Romerio universiteto docentas Algirdas Astrauskas, Seniūnaičių asociacijos pirmininkas Edmundas Jakubauskas, Lietuvos vietos bendruomenių sąjungos pirmininkas Arimantas Račkauskas, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Jonas Samoška ir kiti. Susitikime  pasisakė ir kaimų bei miestų seniūnaičiai.

Rinkimai – vangūs

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas J. Samoška diskusijoje teigė, jog dar viena savivaldos pakopa – seniūnaičiai – yra būtina. Pasak jo, seniūnijos, dirbdamos kartu su bednruomenėmis, gali padaryti daug darbų ir įvykdyti gerų projektų.

Vis dėlto, svarių argumentų, jog seniūnaičiai nėra taip būtini, turėjo ir šios sistemos nepalaikantys diskusijos dalyviai.

Anot Agluonėnų seniūnės Laimos Tučienės, jei gyvenvietėje ar mieste yra stipri bendruomenė, seniūnaitis nėra reikalingas.

Pagrindinė problema, kurią iškėlė diskusijos dalyviai, buvo toji, jog seniūnaičių rinkimai vyksta labai vangiai.

„Šiuo metu seniūnaičiai renkami trejiems metams apklausos būdu, o seniūnaičio pareigas užima daugiausiai seniūnaitijos gyventojų parašų surinkęs kandidatas. Šis rinkimų būdas įtraukia gana mažą skaičių gyventojų, nes kandidatui į seniūnaičius užtenka surinkti vos keletą parašų, tam, kad užimtų pareigas. Tai mažina seniūnaičio atskaitomybę gyventojams“, – konferencijoje kalbėjo Seimo narys Algis Strelčiūnas.

Jis pasiūlė svarstyti apie galimybę seniūnaitį rinkti rinkimuose kartu su savivaldybių tarybomis ketverių metų kadencijai.

Reikia daugiau galių

Konferencijos dalyviai svarstė, kaip didinti seniūnaičių teises ir jų įtaką sprendžiant vietos klausimus. Kai kurie renginio pranešėjai pavyzdžiais įrodė, kad seniūnai, intensyviai bendradarbiaudami su seniūnaičiais, pasiekia geresnių rezultatų.

Į susitikimą susirinkę seniūnijų atsotovai neabejojo, jog suteikus galių seniūnijoms bei jų taryboms pačioms spręsti, kaip ir kur panaudoti lėšas, reikalai gyvenvietėse būtų sprendžiami efektyviau.

Siekiant padidinti seniūnaičių aktyvumą, jų galimybes vykdyti pareigas ir pasinaudoti jiems suteiktomis teisėmis jau yra priimtas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas, kuriuo numatyta, kad nuo šių metų sausio 1 dienos savivaldybių tarybos turi teisę numatyti apmokėjimą seniūnaičiams už jų kanceliarines, ryšio ar transporto išlaidas, susijusias su jų veiklos vykdymu.