Lietuvos bankas skyrė 41 200 eurų baudą UAB „Tiketa“ už tai, kad bendrovė pirkėjams, įsigyjantiems bilietus internetu, taikė papildomą pinigų pervedimo mokestį, nors Mokėjimų įstatymas tai draudžia. UAB „Tiketa“ įpareigota nedelsiant nutraukti Mokėjimų įstatymą pažeidžiančius veiksmus ir atlyginti nuostolius visiems vartotojams, kai jie dėl to kreipsis.

Šio teisės akto pažeidimo tyrimą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba pradėjo gavusi gyventojos skundą. Nors šiuo konkrečiu atveju už du internetu įsigytus bilietus pritaikyto neteisėto mokesčio suma buvo labai maža (0,24 Eur), tyrimo metu nustatyta, kad tokį mokestį UAB „Tiketa“ taiko visiems savo klientams, atsiskaitantiems už bilietus internetu. Taip daroma pastaruosius dešimt metų – visą laikotarpį, kai galioja Mokėjimų įstatymo draudimas mokėjimo paslaugų teikėjams reikalauti iš mokėtojo atlyginimo už bet kurios mokėjimo priemonės ar mokėjimo paslaugos naudojimą. Į pažeidimo trukmę buvo atsižvelgta skiriant baudą.

UAB „Tiketa“ turi teisę per vieną mėnesį apskųsti šį sprendimą teismui.

Lietuvos bankas jau anksčiau yra perspėjęs prekybininkus, kad nesilaikantiems Mokėjimų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyto draudimo reikalauti iš mokėtojo atlyginimo už bet kurios mokėjimo priemonės ar mokėjimo paslaugos naudojimą, gali būti pritaikytos sankcijos.

Mokėtojas ir lėšų gavėjas (pirkėjas ir pardavėjas) atsiskaitydami el. prekyboje naudojasi kiekvienas savo mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugomis ir atitinkamai moka jo nustatytą komisinį atlyginimą. Jei prekybininkas priklausomai nuo pirkėjo atsiskaitymo būdo taiko pirkėjui papildomą mokestį, tai reiškia, kad pardavėjas savo mokestį mokėjimo paslaugų teikėjui perkelia pirkėjui. Prekybininkai teigia, kad apie tokį mokestį savo klientus informuoja iš anksto ir apmokėjimą priima tik tuo atveju, jeigu klientas sutinka. Tačiau Mokėjimų įstatyme tai aiškiai draudžiama ir nenumatoma jokių išimčių.

Norėdami sudaryti galimybę daugeliui skirtingų pirkėjų pirkti el. parduotuvėje, prekybininkai siūlo įvairių būdų atsiskaityti. Jie pardavėjui kainuoja skirtingai, kai kuriais atvejais net iki 2 proc. mokėtinos sumos. Dėl to prekybininkai yra suinteresuoti, kad jų klientai pasirinktų pigesnius atsiskaitymo būdus. Mokėjimų įstatymas leidžia pardavėjams taikyti nuolaidas ar kitaip skatinti pirkėjus naudoti tam tikrą mokėjimo priemonę atsiskaitant su pardavėjais. Tačiau prekybininkui draudžiama taikyti papildomą mokestį pirkėjui už jo pasirinktą mokėjimo priemonę ar mokėjimo paslaugą.

Prekybininkams siekiant mažinti išlaidas, verta atkreipti dėmesį į alternatyvas, kurių yra. Atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis apdorojimo paslaugas įmonėms Lietuvoje gali teikti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse įsteigti bankai ar kiti mokėjimo paslaugų teikėjai. Be to, galima kreiptis į mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjus svarstant alternatyvą „Bank link“ paslaugai.

Vartotojai, pastebėję jiems pritaikytą mokestį už atsiskaitymą mokėjimo kortele, el. bankininkyste, kita mokėjimo priemone ar už mokėjimo paslaugos naudojimą, turi teisę kreiptis į prekybininkus dėl pinigų grąžinimo, o šiems nesutinkant ar kilus klausimų, – į Lietuvos banką.