Kovo 14 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje vyko apskritojo stalo diskusija „Ką galime padaryti, kad vaikai neatsidurtų globos įstaigose?“, kurią organizavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kartu su Paramos vaikams centru. Apskritojo stalo diskusija yra Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009−2014 periodo NVO programos Lietuvoje remiamo projekto „Ankstyvosios prevencijos ir intervencijos darbo su rizikos šeima modelio kūrimas ir diegimas Lietuvos savivaldybėse“ dalis.

Į diskusiją susirinko nemažas būrys įvairių institucijų atstovų: Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, suinteresuotų skyrių vedėjai, Gargždų ir Priekulės socialinių paramų centrų, Pedagoginės psichologinės tarnybos, policijos darbuotojai, taip pat seniūnai ir seniūnijų socialiniai darbuotojai, dirbantys su socialinės rizikos šeimomis,

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Šaulytė papasakojo apie bendradarbiavimo su   Paramos vaikams centru priešistore, kai buvo pradėta bendradarbiauti dėl vaikų patyrusių seksualinę prievartą, dalyvauta projekte „Vaikas – smurto auka. Įvertinimas ir paramos teikimas“, dalyvauta mokymuose, kaip atlikti vaiko apklausą.

Po to Savivaldybė įsitraukė į projektą „Ankstyvosios prevencijos ir intervencijos darbo su rizikos šeima modelio kūrimas ir diegimas Lietuvos savivaldybėse“, pagal kurį bus mokomi specialistai, kaip pagerinti darbą su rizikos šeimomis ir kaip siekti, kad vaikai augtų šeimoje, siekiančioje keistis.

Paramos vaikams centro atstovė ir  projekto „Ankstyvosios prevencijos ir intervencijos darbo su rizikos šeima modelio kūrimas ir diegimas Lietuvos savivaldybėse“ psichologė Ieva Daniūnaitė pristatė Paramos vaikams centro veiklą ir jo projektus, taip pat ir pastarąjį projektą, kuriame, be Klaipėdos rajono savivaldybės, dalyvauja dar 6 rajonai. Tikimasi, kad specialistai, dirbantys su smurtą patyrusiais vaikais, įgis daugiau kompetencijos, bus rengiami ir ugdomi savanoriai. Šiuo projektu siekiama sukurti komplesinės pagalbos šeimai modelį, nes tik toksai ir yra efektyviausias. 

2012 m. Lietuvoje 4030 vaikų gyveno globos įstaigose. 499 iš jų – kūdikiai ir vaikai iki trejų metų amžiaus. Lietuvoje yra net 106 globos įstaigos, į kurias nuolat patenka vaikai. Klaipėdos rajone iš viso yra 159 socialinės rizikos šeimos, 36 nustatytos šiemet, o tai – daugiau, lyginat su ankstesniais metais (2009 – 25, 2010 – 17, pernai – 21). 

Mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė pasveikino diskusijos dalyvius ir pažymėjo, kad diskusijos tema labai įdomi ir prasminga, tačiau visada norisi, kad po diskusijų vyktų ženklios permainos, o jos iš tiesų reikalingos: mokyklose, šeimose ir vaikų globos namuose išnykęs darbinis auklėjimas, socialinės rizikos šeimos ir jų vaikai maitinami, rengiami, vežami į ekskursijas, tačiau per mažai pratinami prie darbo, kasdienio rūpinimosi savimi, atsakomybės. Socialiniai darbuotojai taip pat turėtų dirbti kuo daugiau su šeimomis, o mažiau – kabinetuose, tačiau, deja, iš jų vis daugiau reikalaujama biurokratinių reikalų tvarkymo.

Anot mero pavaduotojos, dar daug reikia keisti ir teisinėje bazėje, ir požiūryje, sudėlioti aiškesnius prioritetus, − kad šeimos netaptų socialinės rizikos, jos turi turėti darbo ir pastogę ir turi būti aktyviai mokomos ir skatinamos rūpintis savimi. 

Kuo anksčiau yra suteikiama pagalba visai šeimai, tuo ji efektyvesnė – apie tai kalbėjo ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė, ir Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius. Daugelis socialinės rizikos šeimų pačios patiria nesaugumą dėl būsto ar darbo neturėjimo, paskui įsitraukia į ydingą ratą, pradėjusios gyventi iš pašalpų ir nebematydamos kitos prošvaistės. 

Kaip sakė Gargždų ugdymo centro „Naminukas“ direktorė Irena Kasperavičienė, vaikai iš rizikos šeimų ateina neturėdami elementarių higienos įgūdžių, įbauginti, sunkiai bendraujantys. Šiuo metu „Naminuko“ globos grupėje priimami tik vaikai iki 11 metų, dabar čia − tik keturi vaikai, tačiau per 20 globos grupės gyvavimo metų yra buvę atvejų, kai atsiunčiami visiškai apleisti septyniolikmečiai ir tokio amžiaus vaikams labai sunku suformuoti įgūdžius.

Anot direktorės, kuo anksčiau pastebėti vaiką, kuriuo tėvai per mažai rūpinasi, yra labai svarbu, todėl darželyje pastebėjus neišsimiegojusius, apleistus vaikus, kurie ateina tarsi dar ir iš „normalių“ šeimų, stengiamasi informuoti raštu Vaiko teisių apsaugos skyrių, seniūnijų socialinius darbuotojus, policiją, kad apsilankytų šeimose, įsiklausytų į jų problemas.  

Vyresni vaikai šiuo metu siunčiami globoti į Lapių pagrindinę mokyklą, kur taip pat pastebima, kad pasitaiko labai apleistų, su kuriais aktyviau reikėjo dirbti jau anksčiau.

Gargždų ir Priekulės socialinių paslaugų centruose yra dienos grupės socialinėms rizikos vaikams, kur jie ruošia pamokas ir užsiima įvairia veikla. Taip pat dirbama ir su tėvais, tačiau, anot Gargždų  socialinių paslaugų centro direktorės Viktorijos Lygnugarienės, tėvai dažnai reiškia nuomonę, kad yra „kontroliuojami“. Jau ne vienus metus vykdomas projektas krizinėse situacijose esantiems tėvams, mokymai, kaip auklėti vaikus „be pliaukštelėjimo“, tačiau šiam ir kitiems projektams įgyvendinti reikėtų daugiau darbuotojų ir finansavimo. Pavyzdžiui, Priekulėje trejus metus vaikai sodino gėles į klombas mieste, tačiau dabar tam nebeskirta lėšų. Tačiau Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė pasidžiaugė, kad seniūnija bendradarbiauja su centru, čia vaikai mokomi gamintis valgyti, kitų buities darbų.    

Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Jolita Narkevič pasakojo, kad į jų tarnybą kreipiasi ir įvairių sričių specialistai, ir tėvai. Stengiamasi suteikti žinių, kaip toliau tinkamai padėti vaikui. Žinoma, daug vaikų, patiriančių psichologinių problemų, yra būtent iš socialinės rizikos šeimų. Dėl konsultacijų kreipiasi ir tėvai, ir pedagogai, ir medikai, ir teisininkai, Vaiko gerovės komisija ir kiti specialistai. Tai rodo, kad kompleksinio darbo poreikis labai didelis.

Kalbant apie globojamus vaikus šeimose, pagrindinė problema – globos pašalpa. Šiuo metu ji sudaro 520 litų. Vaikų poreikiai labai skirtingi, kai kurie vaikai turi didelių sveikatos problemų, todėl pašalpa turėtų būti didesnė didesnių poreikių turintiems vaikams. Dėl to ir dėl kitų priežasčių pasitaiko atvejų, kai globojami vaikai grąžinami institucijoms. Globėjams dar trūksta palaikymo grupių, jie neturi savom asociacijos, kur galėtų efektyviau spręsti problemas.

Kada ir kaip reiktų bendradarbiauti, kad visi žalojami vaikai būtų pastebėti laiku ir gautų reikiamą pagalbą, kalbėjo ir dalijosi patirtimi seniūnai, soc. darbuotojai, policijos pareigūnai ir kiti.

Seniūnijose stengiamasi dirbti su socialinės rizikos šeimomis, jas lankyti, tačiau socialinių darbuotojų turėtų būti daugiau, jie labiau skatinami. Pavyzdžiui, Priekulės seniūnijoje, kur yra 45 socialinės rizikos šeimos ir panašus skaičius stebimų šeimų, yra tik du socialinių darbuotojų etatai.

Seniūnijose organizuojami susitikimai su įvairių institucijų atstovais, kalbamasi įvairiais klausimais, stengiamasi šeimoms suteikti įvairiapusę pagalbą.  

Diskutuota, kada specialistai jau turi „įsikišti“ ir imtis veiksmų, kas atsakingas kad pagalba būtų teikiama efektyviai ir koks pagalbos šeimoms ir specialistų bendradarbiavimo modelis būtų naudingas Klaipėdos rajone.

Įvairių specialistų diskusijų ir susitikimų numatoma ir ateityje, nes aptartos problemos paskatino daug naujų idėjų dėl bendro darbo.