Klaipėdos rajonas žengė dar vieną žingsnį, leisiantį efektyviau tvarkyti paviršines nuotekas. Jų priežiūra perduota Savivaldybės įmonei „Klaipėdos rajono energija“, kuri vykdys esamos infrastruktūros remontą, šalins tinklų gedimus.

Siekiant gerinti Klaipėdos rajono paviršinių nuotekų surinkimą būtinos ir nuolatinės investicijos. Todėl jau kitų metų pabaigoje įmonėms gali būti pradėtas taikyti paviršinių nuotekų mokestis. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba tokį mokestį jau yra nustačiusi daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių.

UAB „Klaipėdos rajono energijai“ šiais metais perdavus paviršinių nuotekų tvarkymo tinklą rajone, pradėta rinkti informacija apie esamą infrastruktūros būklę. Tą padarius bus aišku, kokios reikalingos sąnaudos jos priežiūrai. Tuo pačiu tikrinama ir kas šia infrastruktūra naudojasi ir turėtų tapti abonentais, mokančiais už teikiamas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.

Šis mokestis nebūtų taikomas gyventojams, o tik įmonėms, kurios perka nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos nustatytas įkainis už vieną kubinį metrą skiriasi nuo 7 iki 27 centų, nes atsižvelgiama į keletą faktorių – infrastruktūros dydį ir jos priežiūrai reikalingas sąnaudas bei nuotekų kiekį. Mokesčio vidurkis daugumoje šalies savivaldybių nesiekia 20 centų.

Kaip nuotekų kiekis bus apskaičiuojamas?

Paviršinių nuotekų kiekis skaičiuojamas pagal meteorologinius duomenis apie regione iškrentančių kritulių vidutinį daugiametį kiekį ir naudojamą žemės sklypo ar pastato dydį. Didžiausią įtaką turi plotas ir jo paviršiaus dangos tipas, pagal kurį nustatomi skirtingi koeficientai – nuo 0,2 žaliesiems plotams su įrengta vandens surinkimo infrastruktūra vejoms, pievoms iki 0,85 stogo dangoms.

Pavyzdžiui, įmonės teritorija užima 10 arų. Iš jų 4 arai yra stogo danga, kuriai būtų taikomas 0,85 koeficientas, 4 arų asfaltuotas kiemas ir plytelėmis išklota pėsčiųjų zona, taikomas 0,83 koeficientas, o likusi 2 arų teritorija – žalieji plotai su vandens surinkimo infrastruktūra, kur koeficientas yra 0,2. Tad jei būtų patvirtintas 0,20 cento mokestis už kubinį metrą, per metus įmonei tektų mokėti apie 124 Eur arba apie 10 Eur per mėnesį.

Jei įmonių teritorijose bus plotų, kurių paviršinės nuotekos nepatenka į esamą infrastruktūrą, tai jie nebus įtraukti į apmokestinamus paviršius. Taip pat už paviršinių nuotekų tvarkymą nereiks mokėti tiems, kurių paviršinės nuotekos šiuo metu nėra prijungtos prie UAB „Klaipėdos rajono energija“ nuotekų tvarkymo infrastruktūros bei tinkamai surenkamos ir nuvedamos tiesiai į upelius ar kitus vandens telkinius.

Informacija apie mokestį už paviršinių nuotekų tvarkymą ir prašymai deklaruoti savo teritorijos dangų plotus, artimiausiu metu bus išsiuntinėti visiems potencialiems abonentams. Pranešimus gavusios įmonės privalės pasitikrinti, kaip yra tvarkomos jų paviršinės nuotekos, ir bendrovei UAB „Klaipėdos rajono energija“ pateikti prašomą informaciją bei deklaruoti prie bendro naudojimo paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros prijungtų naudojamų paviršių plotus, pagal kuriuos bus skaičiuojamas teritorijai tenkantis tvarkomų paviršinių nuotekų kiekis.

Nepateikus informacijos apie paviršinių nuotekų tvarkymo sprendinius ir prašomų duomenų apie paviršiaus plotus, įstatymas nurodo taikyti 0,8 koeficientą nuo viso ploto, t. y. koeficientą, kuris taikomas nežinant teritorijos paviršiaus tipo.