Šiandien Gargždų krašto muziejui buvo perduoti trys ypatingai vertingi eksponatai: XVII a. prūsiškas solidas bei akmeniniai artefaktai – grūstuvė ir odos ar medžio apdirbimo įrankis. Juos muziejui perdavė kraštotyrininkas, žurnalistas Denisas Nikitenka. Muziejus savo fonduose tokių eksponatų dar neturėjo.

D. Nikitenka kovo mėnesį kreipėsi į Gargždų krašto muziejų informuodamas, kad Kalniškės piliakalnyje rado XVII a. prūsišką sidabro spalvos monetą.

D. Nikitenka pasakojo, kad pirmiausia pagalvojo, jog tai – rusiška moneta, tačiau radinys visgi buvo vertingesnis, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio. 1659-ųjų metų moneta gulėjo ant žemės. Palietus, ši sutrupėjo į keturias dalis. Kraštotyrininkas prieš tai dar spėjo ją nufotografuoti.

„Klausimas – kaip ji tokia trapi atsidūrė žemės paviršiuje? Varnėnas užmintų ir būtų viskas. Galima įsivaizduoti, kiek jų jau yra sutraiškyta, jei ten buvo daugiau. Stebuklas, kad ji čia apskritai yra, nes tų metų monetos yra popieriaus plonumo, nesveria net pusės gramo“, – kalbėjo D. Nikitenka, beje, monetą piliakalnyje radęs dieną prieš savo gimtadienį.

Trapi moneta dar į dvi dalis lūžo net ir restauratorės rankose.

„Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus restauratorė, pamačiusi monetos trapumą, iš pradžių tvirtino ją polimerų skysčiu. Tada moneta buvo valoma, klijuojama, galų gale padengta specialiu vaško sluoksniu, kad būtų vientisa“, – teigė D. Nikitenka.

Prūsijos hercogystės solido radimas mūsų apylinkėse leidžia daryti prielaidas apie buvusius prekybinius ryšius su Prūsijos pirkliais. Tokia sena moneta bus pirmoji Gargždų krašto muziejaus fonduose. Taip pat ji vertinga dėl to, kad žinoma tiksliai, kur ji rasta, kad pavyko ją išsaugoti ir restauruoti.

„Muziejui tai yra ypatingas įvykis. Džiugu, kad toks radinys buvo atneštas į muziejų. Smagu ir tai,  kad tiksliai žinome, kur ji buvo rasta. Kviečiame ir kitus bendrauti su muziejininkais, atnešti mums parodyti įdomius daiktus, jei nežinote, kas tai yra“, – ragino Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė.

Be minėtosios monetos muziejui D. Nikitenka perdavė du akmeninius artefaktus: grūstuvę (bronzos – geležies amžius) ir odos ar medžio apdirbimo įrankį (neolito – geležies amžius). Muziejuje eksponuojamos parodos „Pradžių pradžia“ (archeologiniai geležies amžiaus radiniai iš Klaipėdos r.) yra skolinti iš Mažosios Lietuvos istorijos ir Lietuvos nacionalinio muziejų. Taigi Gargždų krašto muziejaus fonduose tokių eksponatų iki šiol neturėta.

„Pasirodo, galima rasti kažką nebūnant archeologu, nekasinėjant. Gyventojai irgi gali kurti krašto istoriją“, – teigė D. Nikitenka.

R. Rapalienės nuotraukos: