Maisto švaistymo problema aktuali visoje maisto tiekimo gandinėje. Tai kelia ne tik socialines, ekonomines, bet ir aplinkosaugos problemas – didėjantis netvarus vartojimas ir visoje gamybos grandyje susidarančios maisto atliekos didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 m. žemės ūkyje šias emisijas sumažinti 12,6 proc., tad Žemės ūkio ministerija kreips didelį dėmesį maisto praradimų ir maisto atliekų problemai, imdamasi realių veiksmų.

Mokslininkai pateiks rekomendacijas

Tačiau prieš imantis aktyviai veikti, reikia įvertinti realią padėtį ir turėti mokslines rekomendacijas. Siekdama sumažinti maisto praradimus žemės ūkio grandyje ir maisto pramonėje, Žemės ūkio ministerija užsakė mokslo tiriamąjį darbą „Maisto švaistymo ir maisto praradimų visoje maisto tiekimo grandinėje lygio ir priežasčių nustatymas bei rekomendacijų parengimas“.

Jau šiemet mokslininkai pateiks duomenis, kiek ir kokiuose sektoriuose (pirminė gamyba, maisto pramonė, prekyba, viešasis maitinimas, namų ūkiai) ši problema labiausiai paplitusi, taip pat kiekvienam sektoriui pateiks įmonės, ūkio, savivaldybės ir valstybės lygmeniu rekomendacijas dėl maisto švaistymo ir maisto praradimų mažinimo.

Nebetaiko specialiųjų prekybos standartų

Trečdalis visų pasaulyje pagaminamų maisto produktų nėra panaudojami pagal paskirtį, o tai reiškia, kad kasmet 1,3 mlrd. tonų gero ir valgyti tinkamo maisto nepasiekia vartotojų.

Kasmet Europoje sunaikinama virš 50 mln. tonų vaisių ir daržovių. Nustatyta, kad didžiausi nuostoliai susidaro dėl vaisių ir daržovių prekybos standartų, griežtų prekybos tinklų reikalavimų kokybei ir kiekiui, didesnio išauginamo nei parduodamo derliaus, taip pat ir vartotojai labiau linkę pirkti gražius vaisius bei daržoves.

Siekdama mažinti maisto švaistymo mastą, ŽŪM jau nuo 2019 metų vaisius ir daržoves, neatitinkančius prekybos standartų, bet tinkamus perdirti, pvz., sultims ar uogienei, leido tiekti mažmeninei prekybai.

Specialieji standartai nėra taikomi ir tiems vaisiams bei daržovėms, kuriuos gamintojas savo ūkyje parduoda vartotojams jų asmeninėms reikmėms. Nustačius neatitiktį prekybos standartams, produktai gali būti tiekiami labdarai ir paramai, perdirbami arba parduodami perdirbti, panaudojami kaip pašaras gyvūnams arba kitoms ne maisto reikmėms, ir tik kraštutiniu atveju tvarkomi kaip maisto atliekos.

Nešvaistyti maisto mokomi ne tik vartotojai, bet ir gamintojai

Pirminės gamybos ir prekybos sektorių verslininkai, anksčiau atkakliai neigę maisto švaistymo problemą, dabar jau patys ieško galimybių, kaip nebereikalingą produkciją atiduoti labdaros organizacijoms. Kadangi ūkininkai pasigenda informacijos apie tai, Žemės ūkio ministerija jiems rengia atmintinę, kaip galima aukoti maistą iš ūkio, jį atiduoti labdaros organizacijoms ir kt.

„Maisto banko“ veikla yra puikus sėkmingo bendradarbiavimo su ūkininkais pavyzdys. Ši organizacija kasmet nuo išmetimo išsaugo apie 5 tūkst. tonų tinkamo vartoti maisto. Nešvaistyti maisto padeda ir socialinis verslas, kaimo bendruomenės taip pat aktyviai tuo domisi.

Žemės ūkio ministerijos nuomone, švietimas ir socialiniai partneriai yra vieni svarbiausių sprendžiant maisto praradimų problemą.

Atkreiptinas dėmesys, kad nešvaistyti maisto, jį gerbti bei tausoti mokomi ir patys mažiausieji Lietuvos gyventojai. Maisto švaistymo mažinimui yra skirta viena iš ŽŪM remiamos Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno gaminių vartojimo skatinimo programos edukacinių temų. Šiuo metu vaikams ir pedagogams yra pritaikyta Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos bei Tarptautinės maisto atliekų koalicijos parengta metodinė medžiaga „Gerai daryk – maistą taupyk!“. Ji padės geriau suprasti šią problemą ir tausoti maistą. Minėtoji mokymo medžiaga patalpinta programos interneto svetainėje www.pienasvaisiai.lt ir yra laisvai prieinama visiems.