Jau antri metai, kai įgyvendinamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (SP), kuris apima abu Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ramsčius – tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros. Bazinės tiesioginės išmokos pasiekia kiekvieną žemdirbį ir yra labai svarios ūkių pajamoms bei gyvybingumui palaikyti. Ūkininkai jau įvertino, kad pernai jie savanoriškai galėjo pasirinkti naujas veiklas pagal klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas ekologines sistemas ir gauti papildomos tiesioginės paramos.

Pernai gavo daugiau išmokų

Radviliškio rajone ūkininkaujanti Ieva Bitaitytė džiaugėsi, kad už pernai deklaruotus plotus ir gyvulius gavo didesnes tiesiogines išmokas. Ji nedetalizavo, kiek konkrečiai jos padidėjo, tačiau akcentavo, kad pernai buvo galimybė pasirinkti įvairių naujų veiklų pagal sektorius ir gauti papildomų išmokų.

„Buvo galima rinktis, kokiose ekologinėse sistemose ūkininkas gali ir nori dalyvauti. Man tiko, pavyzdžiui, ekstensyvus gyvulių ganymas, ekstensyvus pievų prižiūrėjimas ir kt. Tas veiklas tęsiu ir šiemet, dar prisidėjo pagriovių priežiūra“, – pasakojo gyvulininkystės kryptį pasirinkusi ir pieninius galvijus laikanti ūkininkė.

I.Bitaitytė plačiau žiūri į žemės ūkio veiklą, kuri yra labai susijusi su gamta ir aplinkosauga. Ji pabrėžė, kad ūkininkaudama siekia ne tik finansinės naudos, bet taip pat nori nepakenkti aplinkai ir gamtai.

„Man svarbi tausojanti žemdirbystė ir tvarus požiūris į gamtą. Jeigu netausosime aplinkos ir nesiimsime priemonių klimatui švelninti, tai pirmiausia mes, ūkininkai, patys ir nukentėsime, nes esame nuo to labai priklausomi. Turime į tai atsižvelgti ir prisidėti prie tvarumo. Aišku, smagu, kad už tą prisidėjimą žemdirbiai dar paskatinami finansiškai“, – sakė ūkininkė.

Svarbi tiesioginių išmokų įvairovė

2023–2027 m. I ramstis apima bazines tiesiogines išmokas, jaunųjų ūkininkų tiesiogines išmokas, perskirstymo išmokas už pirmuosius hektarus, susietąją paramą, tiesioginę paramą už klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas ir sektorines programas. Tam 2023–2027 m. numatyta per 3 mlrd. eurų lėšų.

Išmokų įvairovė tikrai didelė ir tam skirta suma atrodo įspūdingai, tai suteikia dideles galimybes įvairiose žemės ūkio šakose dirbantiems ūkininkams pasinaudoti tiesiogine parama. Kuo gi yra svarbios tiesioginės išmokos žemdirbiams ir kodėl jos skiriamos?

„Iš tiesų sumos atrodo didelės, bet ES kontekste nėra įspūdingos. Turime matyti plačiau nei tik skaičių. Ši 3 mlrd. eurų suma yra numatyta 5 metams ir bus mokama ūkininkaujantiesiems ir deklaruojantiesiems apie 2,9 mln. ha žemės ūkio naudmenų. Atitinkamai vidutiniškai kasmet tiesioginių išmokų Lietuvoje suma būtų vos daugiau nei 205 Eur už ha, ES vidurkis siekia 270 Eur/ha“, – aiškino Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov.

Jis pabrėžė, kad tiesioginės išmokos atlieka svarbų vaidmenį palaikant ūkių pajamas bei ūkių ekonominį gyvybingumą. Tai tarsi rizikos valdymo forma, leidžianti ūkininkams jaustis finansiškai saugiau, nes ūkininkavimas, skirtingai nei kiti verslai, itin jautrus oro sąlygoms ir, žinoma, kaip ir kiti verslai, pardavimo kainų svyravimams, gamybos sąnaudų pokyčiams ir kitiems veiksniams.

„Tačiau skirtumas dar ir tas, kad žemės ūkio veikla nėra lanksti, ir, pavyzdžiui, pieninių veislių karvių bandą laikantis ūkis negali staiga tapti grūdų augintoju ar net mėsinių galvijų ūkiu. Atsižvelgiant į tai, ūkininkams mokamų tiesioginių išmokų įvairovė yra itin svarbi. Viena vertus, tos įvairovės užtikrinimo reikalauja ES teisės aktai, kita vertus – jų turėjimas atliepia įvairius nacionalinius tikslus: apsirūpinimo maistu, kartų kaitos, smulkių ir labiausiai pažeidžiamų ūkių gyvybingumo palaikymo, aplinkosaugos ir kitus“, – vardijo ŽŪM atstovas.

Perskirstymo išmoka – smulkiesiems sustiprinti

A. Volkov atkreipė dėmesį, kokią reikšmę Lietuvos ūkininkams turi perskirstomoji išmoka, kurios dydis priklauso nuo deklaruojamų hektarų skaičiaus, ir yra skiriama tik tiems pareiškėjams, kurie deklaruoja ne daugiau kaip 500 ha ploto.

„Ūkio dydis žemės ūkio veikloje, kaip ir įmonės dydis versle, dažnai turi įtakos gebėjimams valdyti riziką bei siekti masto ekonomijos. Ilgametė ES šalių, įskaitant ir Lietuvą, statistika rodo, kad stambesnių ūkių ekonominiai rodikliai geresni nei smulkesnių pagal plotą ūkių, todėl paramos kontekste didesnis dėmesys krypsta į smulkius-vidutinius ūkius, kurie dėl masto ekonomijos nebuvimo negali pasiekti tokių pat rezultatų kaip stambesni ūkiai“, – aiškino A. Volkov.

Lietuvoje parengtas perskirstymo išmokos modelis pasižymi tuo, kad ūkininkai už 50 pirmųjų ha gauna papildomą priedą: už pirmus 10 ha – apie 75 Eur/ha; už 11-20 ha – 80 Eur/ha; už 21-30 ha – 95 Eur/ha ir už 31-50 ha – apie 105 Eur/ha. Toks išmokos laiptavimas pagrįstas ir tuo, kad parama būtų nukreipta labiau į tuos ūkius, kurie sieja savo gyvenimą vien su ūkininkavimo veikla ir verčiasi realizuodami užaugintą produkciją.

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas akcentavo, kad itin smulkūs ūkiai yra dalinio užimtumo ir dažnu atveju žemės ūkis jiems nėra vienintelė ar pagrindinė veikla. O ūkiai, kurie dirba virš 500 ha, pasižymi geresniais ekonominiais rezultatais, todėl ši parama nebūtų tikslinga šiai ūkių grupei. Juk smulkūs-vidutiniai ūkiai, kurie susiduria su tam tikrais ekonominiais sunkumais, remiami dėl masto nebuvimo.

Ypatingas dėmesys jauniesiems ūkininkams

Dar viena tiesioginės išmokos dalis – jaunojo ūkininko išmoka, kuri 2023–2027 m., palyginti su ankstesniu laikotarpiu, padidėjo nuo 87 Eur/ha (už pirmuosius 90 ha) iki 137 Eur/ha (už pirmuosius 70 ha) Kuo ši išmoka ir jos padidinimas reikšmingas mūsų žemės ūkio sektoriui?

„Kadangi daugelyje ES kaimo vietovių yra struktūrinių problemų, kurių viena – jaunimo išvykimas, būtina iš esmės stiprinti tų vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą, skatinant socialinę įtrauktį, paramą jaunimui, kartų kaitą ir pažangiųjų kaimų plėtrą visose Europos kaimo vietovėse. Jauniems žmonėms yra sunku gauti reikiamų finansinių išteklių pradėti naują ekonominę veiklą žemės ūkio sektoriuje ir jai plėtoti, todėl būtina į tai atsižvelgti kuriant paramos strategiją, susijusią su tiesioginių išmokų paskirstymu ir tikslingu skyrimu“, – sakė A. Volkov.

Lietuvoje jauniesiems ūkininkams numatytas ypatingas dėmesys teikiant tiesioginę paramą. Atsižvelgiant į tai, kad jaunų žmonių vidutinis ūkių dydis yra mažesnis už Lietuvos vidutinį, o naujai besikūrinantys ūkiai veiklą pradeda turėdami mažesnį žemės plotą, nuo 2023 m. numatyta mokėti ne už pirmus 90, o už pirmus 70 ha, tačiau išmokos dydį beveik dvigubinti. Išmokos dydis 2027 m. galėtų pasiekti ir 150 Eur/ha.

ŽŪM atstovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad bendras finansavimas, vien mokant tiesiogines išmokas jauniesiems ūkininkams, nuo 2023 m. padidėjo daugiau nei 55 proc. (vidutinis metinis finansavimas nuo 2023 m. iki 2027 m. sudaro net 14 mln. Eur).

Ekologinėms sistemoms – 25 proc. tiesioginių išmokų sumos

Vienas iš pagrindinių naujojo 2023–2027 m. laikotarpio BŽŪP pokyčių yra tai, kad parama labiau orientuojama į aplinkos ir klimato tikslus ir 25 proc. tiesioginių išmokų kasmet bus skiriama ekologinėms sistemoms. Tai sudaro 753 mln. Eur arba 150,6 mln. Eur kasmet. Jas ūkininkai galėjo pasirinkti savanoriškai, 2023 m. parodė, kad kai kurios ekoschemos ir jų veiklos buvo labai populiarios.

„Pirmą kartą tiesioginės išmokos mokamos už tokias aplinkai ir klimatui naudingas veiklas kaip augalų kaita, neariminės žemdirbystės technologijos, kraštovaizdžio elementų priežiūra, ariamųjų durpžemių ar eroduotos žemės vertimas pievomis, gyvūnų gerovė ir kt. 

Itin populiarios buvo visos tvaraus žemės ūkio produktų gamybos metodų remiamos veiklos: neariminė žemdirbystė, augalų kaita, tarpiniai pasėliai, tam tikros gyvūnų gerovės veiklos. Tai visų pirma parodo itin gerą rezultatą ir tai yra komplimentas mūsų šalies žemdirbiams. Lietuvos ūkininkas yra brandus ir socialiai atsakingas, ir tai ne tiek paramos skatinamieji veiksniai rinktis tas veiklas dėl papildomų išmokų, o labiau atsiradusi galimybė pasinaudoti priemonėmis už įprastinę daugelio Lietuvos ūkininko veiklą, kuri nuo šiol, siekiant paramos lėšų, aiškiau reglamentuota ir kontroliuojama“, – aiškino A. Volkov.

Jis pažymėjo, kad neišnaudotų galimybių vis dar yra, nes remtinų pagal ekologines sistemas veiklų įvairovė didelė, ir, tikėtina, kad šiais ir ateinančiais metais ūkininkai dar labiau ras savo ūkinėje veikloje tinkamų plotų ar prisiims tam tikrus didesnius agroaplinkosauginius įsipareigojimus ir sudalyvaus kitose šiuo metu mažiau populiariose veiklose (kraštovaizdžių elementų priežiūra, įkūrimas ir saugojimas, įvairios pievų įrengimo ar priežiūros veiklos).

Susietoji parama – konkretiems sektoriams

Lietuvos ūkininkus pasiekia ir susietosios išmokos. Kokia yra tokios paramos nauda?

„Susietoji parama – vienintelė tiesioginių išmokų rūšis, siejama su konkrečiu žemės ūkio sektoriumi ar gaminama produkcija. O tai yra vertybė, kai valstybė narė, matydama atskirų sektorių ekonominę, socialinę situaciją, gali nukreipti tiesioginės paramos lėšas konkrečiam sektoriui.

15 proc. nuo tiesioginių išmokų voko – maksimali suma leistina mokėti susietosios paramos pavidalu. Būtent tiek Lietuva ir skiria susietajai paramai, remiant sektorius, kurie patyria sunkumus aprūpinant Lietuvą maistu“, – pažymėjo A. Volkov.

Jis pabrėžė, kad šios paramos tikslas – skatinti fiziškai mąžtančius sektorius, gerinti jų ekonominę padėtį, siekiant sustabdyti jų mažėjimą, didinti jų gyvybingumą ir konkurencingumą, užtikrinti aukštesnę produkcijos kokybę. Nors susietoji parama buvo skirta ir 2014-2020 m., tačiau nuo 2023 m. ji buvo skiriama tikslingiau ir efektyviau, siekiant užtikrinti gamybą atskiruose sunkumus patiriančiuose žemės ūkio sektoriuose (11 sektorių: baltyminiai augalai; vaisiai; uogos ir riešutai; lauko daržovės; uždaro grunto daržovės; bulvės sėkloms; cukriniai runkeliai; pieninių veislių karvės; mėsiniai galvijai; avys; ožkos; iki 2023 m. – 12 sektorių).  

ŽŪM atstovas aiškino, kad nuo 2023 m. buvo atsisakyta paramos mokant susietąsias išmokas už pieninių veislių bulius, motyvuojant tuo, jog pienininkystės ūkiai labiau specializuotųsi į pieno gamybą, o mėsinės galvijininkystės ūkiai – į kokybiškesnės rinkos poreikius atitinkančios mėsos tiekimą vartotojams Lietuvoje ir už jos ribų. Tačiau lėšos, iki 2023 m. nukreiptos į pieninių bulių laikytojų sektorių, buvo perskirstytos prie esamų asignavimų, numatytų pienininkystėms ūkiams, taip užtikrinant didesnį šio itin didelius sunkumus patiriančio sektoriaus gyvybingumą.  

A. Volkov atkreipė dėmesį, kad pieninės veislės karvių ir mėsinių galvijų laikytojai nuo 2023 m. gauna dar papildomą išmoką (6-10 Eur už gyvulį) už atliekamus produktyvumo tyrimus, taip skatinamas ūkyje esamų gyvulių kokybinių parametrų palaikymas ir laiku atliekami šėrimo ar kiti pokyčiai. Be to, pienininkystės ūkiai, kurie yra pripažinto kooperatyvo nariai, už kiekvieną turimą karvę nuo 2024 m. gauna išmokos priedą (30 Eur), tačiau ne daugiau kaip už 150 karvių. Taip skatinamas didesnis smulkių-vidutinių pienininkystės ūkių bendradarbiavimas, siekiant sumažinti riziką esant nestabilumams rinkoje.  

Į baltyminių augalų sąrašą buvo įtraukta soja, nuo 2024 m. šis svarbus pašarinis pasėlis tampa tinkamu susietajai paramai gauti.  „Baltyminiai augalai yra svarbi pašarų gamybos sektoriaus tiekimo grandinės dalis, o soja pašarų gamyboje – vienas iš pagrindinių baltyminių augalų“, – pabrėžė vyriausiasis patarėjas A. Volkov.