Šiemet į Lietuvą atvyko dirbti trečdaliu mažiau imigrantų nei pernai. Tai rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Pirmąjį ketvirtį išduoti 996 leidimai dirbti užsieniečiams, iš jų – 911 įdarbinti pagal darbo sutartį, 85 suteikti leidimai komandiruotiems trečiųjų šalių piliečiams. Šalies darbo rinką pernai tokiu pat laikotarpiu papildė 1 322 svetimšaliai. Dvigubai mažiau (458) priimta ir sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Sezoniniam darbui išduoti 74 leidimai, pernai – 100.

„Mažesnį užsieniečių įdarbinimą lėmė iki šiol galiojantys pandemijos apribojimai atvykstantiems kitų šalių piliečiams. Šiemet stebimi pokyčiai ūkio sektoriuose, kurių įmonėms išduoti leidimai dirbti – pernai pirmavusią statybą šiemet pakeitė paslaugų sektorius“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vitė.

Šiemet gerokai daugiau priimtų sprendimų dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir tai susiję su didesniu atvykstančių Baltarusijos piliečių srautu. Dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties šalies darbo rinkos poreikiams buvo priimti 56 sprendimai (pernai pirmą ketvirtį – 8), iš jų – 30 Baltarusijos piliečiams. Tai didžiausias priimtų sprendimų skaičius įdarbinant aukštos kvalifikacijos darbuotojus per pastaruosius penkerius metus.

Išsiskiria du sektoriai

Vertinant užsieniečių įdarbinimą pagal įmonių veiklos sektorius, su Užimtumo tarnybos išduotais leidimais dirbti net 41 proc. užsieniečių atvyko į paslaugų sektoriaus įmones, kai pernai čia įsidarbino tik 27 proc. gavusių leidimus dirbti užsieniečių.

2020-aisiais dominavęs statybos sektorius (39 proc. visų išduotų leidimų dirbti), šių metų pirmąjį ketvirtį nukrito net 13 proc. (26 proc.) ir atsidūrė trečioje vietoje. Jį aplenkė pramonės sektorius, iki tol gerokai mažiau (pernai sudarė 22 proc.) importavęs darbo jėgos – šio sektoriaus įmonėms pirmąjį ketvirtį išduota 29 proc. leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams.

Žemės ūkio darbuotojų užsieniečių triskart mažiau (4 proc. visų leidimų) prašyta nei 2020 metų pirmąjį ketvirtį, kai sudarė 12 proc. visų išduotų leidimų žemės ūkio įmonėms.

Pokyčiai stebimi ir užsieniečių profesijų struktūroje. Šiemet į mūsų šalį pagal Užimtumo tarnybos išduotus leidimus dirbti daugiausiai atvyko pakavimo įrangos operatorių – 109, elektromonterių – 84, stalių – 66, virėjų – 61, plataus profilio statybininkų – 23, kepėjų – 21, pardavimo vadybininkų – 20, operatorių pakuotojų ir vairuotojų ekspeditorių – po 19, stogdengių – 18 ir kitų profesijų – 471.

Imigrantai pernai tokiu pat laikotarpiu daugiausiai dirbo virėjais, elektrikais ir kvalifikuotais miškų ūkio darbininkais, betonuotojais ir pakavimo įrangos operatoriais, tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojais ir miško sodintojais.

Leidimai dirbti pirmą ketvirtį buvo išduoti užsieniečiams iš 21 šalies. Išduotų leidimų dirbti struktūra pagal užsieniečio pilietybę išliko panaši, kaip ir pernai – daugiausiai leidimų išduota Ukrainos piliečiams, kurie sudaro 62 proc. visų leidimų dirbti (565), Baltarusijos – 206, Rusijos – 31, Uzbekistano – 25, Kazachstano – 13, Turkijos – 12, Indijos – 11, Azerbaidžano – 9, Kinijos – 8, Sakartvelo ir Kirgizijos Respublikos – po 7, Izraelio ir Moldovos Respublikos – po 4, Nepalo – 2, po vieną – iš Brazilijos, Egipto, Filipinų, Indonezijos, Nigerijos, Pietų Afrikos, Tadžikistano. 2020 metų pirmąjį ketvirtį Ukrainos piliečiai sudarė 64 proc. visų leidimų dirbti, Baltarusijos – 23 proc., Uzbekistano – 4 proc., Rusijos – 2 proc.).

Užsieniečių labiausiai reikia sostinei

Svetimšaliams leidimų dirbti daugiausiai išduota Vilniaus regione – 383, Kauno – 278, Klaipėdos – 175, Panevėžio – 88 ir Šiaulių – 72. Daugiausiai tarp atvykusių dirbti buvo vyrų – 826 (83 proc.), moterų – 170 (17 proc.).Kovą ir vasarį buvo išduotas beveik toks pat leidimų dirbti skaičius – atitinkamai 375 ir 372, sausį – 249.

Dėl darbuotojų trūkumo šalyje didžiausią poreikį darbo jėgai turėjo UAB „Sematix" (išduota leidimų 109 užsieniečiams), UAB „Biovela – Utenos mėsa“ (43), UAB „Jupiter Bach Lietuva" (34), UAB „Korteka" (22), UAB „Amber Food“ (14), UAB „Mėmelio montažas" (14), UAB „Danosta" (13), UAB „Medžio fabrikas Nida" (12), UAB „Ralf Bradt" (12), UAB „Samarkand statyba " (12) ir kt.

Dvigubai mažiau (458) buvo priimta sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu. Daugiausiai jų išduota Ukrainos piliečiams (53 proc.), Baltarusijos piliečiams (26 proc.), Rusijos ir Turkijos piliečiams (po 3 proc.). Iš viso priimta sprendimų užsieniečiams iš 27 šalių.

Žemės ūkyje ir statybose – sezoninis darbas

Sezoniniam darbui pirmąjį ketvirtį išduoti 74 leidimai keturių trečiųjų šalių piliečiams, pernai – 100. Daugiausiai – Ukrainos (78 proc. visų išduotų leidimų), Baltarusijos – 16 proc., Rusijos ir Kenijos piliečiams – po 3 proc. Svetimšaliai dirba kvalifikuotais braškių ūkio darbininkais, kelininkais, nekvalifikuotais ūkio derliaus nuėmėjais, kelio darbininkais, kvalifikuotais apželdinimo darbininkais, gyvulių šėrikais, staliais ir kt.

Iki balandžio 1 d. Baltarusijos piliečiams, turintiems supaprastinta tvarka išduotą nacionalinę vizą, buvo išduoti 73 leidimai dirbti Lietuvoje (57 Vilniaus regione, 9 Kauno, 6 Klaipėdos ir 1 Panevėžio).

Kada nereikia leidimų dirbti?

Nuo 2021 m. sausio 1 d. yra nustatyta kvota užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 metams

Šių metų trečiųjų šalių piliečių kvota – 32 223. Pagal ekonominės veiklos rūšis, didžiausia kvota nustatyta paslaugų sektoriui – 11635, pramonės– 9 479, statybos – 9 124 ir žemės ūkio – 1 986. Šiems darbuotojams nereikia įsigyti leidimo dirbti per Užimtumo tarnybą. Kvotai pasibaigus, darbdavys galės ir toliau įdarbinti kvalifikuotą darbo jėgą iš trečiųjų šalių, tačiau jis privalės dėl leidimo dirbti kreiptis į Užimtumo tarnybą, kuri patikrins, ar iš tiesu tokių darbuotojų trūksta.