Seimas pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui, kad asmenys kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo gautų ir tuomet, kai žala dėl sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų buvo padaryta nuo 2000 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. liepos 1 d., o galutinis sprendimas byloje priimtas po 2005 m. liepos 1 d. Iki šiol tokie asmenys žalos kompensavimo negalėjo gauti. Ši nuostata įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 d.

„Labai svarbu įstatymo paraštėse nepalikti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių žmonių, kurių teismo procesas vyko įstatymo įsigaliojimo metu, tačiau jie teisės į šią kompensaciją neįgijo“, – akcentuoja teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Taip pat nuo kitų metų pradžios numatyta įtvirtinti naują piniginės kompensacijos ne teismo tvarka rūšį, kuri būtų skiriama tiems asmenims, kuriems ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, tačiau baudžiamojoje byloje priimtas teismo išteisinamasis nuosprendis ar atitinkamais pagrindais nutrauktas ikiteisminis tyrimas.

Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, šia kompensacija siekiama atstatyti teisingumą ir kompensuoti asmens patirtą realią turtinę žalą, kai jam pritaikyta perteklinė pati griežčiausia kardomoji priemonė ir neįvertintas ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos metu taikytas suėmimo teisėtumas.

Šiuo atveju asmuo turės teisę gauti iki 50 bazinių socialinių išmokų dydžio (2000 Eur) kompensaciją ne teismo tvarka suėmimo pritaikymo patirtiems padariniams kompensuoti, pavyzdžiui, negauto darbo užmokesčio ar kitų darbinių pajamų.

Be to, ketinama išplėsti įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio ribas. Todėl asmeniui teismas galėtų paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiuo metu tokios įmokos siekia nuo 5 iki 125 MGL.

Pasak E. Dobrovolskos, įmokų didinimas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą teismui suteiks platesnę diskreciją atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, turtinę padėtį, padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, ir padės užtikrinti teisingo sprendimo baudžiamojoje byloje priėmimą.

Ministrės teigimu, ši priemonė taip pat leis suteikti didesnę materialinę pagalbą nukentėjusiesiems nuo nusikalstamų veikų asmenims ir padės užtikrinti efektyvesnį kompensavimo bei teisingumo principų įgyvendinimą, nes šiuo metu nustatytos įmokos dydžio ribos yra per siauros, norint užtikrinti tinkamą baudžiamojo poveikio priemonę.