Seimas nusprendė nepritarti Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos veto dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisų (projektas Nr. XIVP-553 GR) ir priėmė grąžintą įstatymą be pakeitimų. Už tai balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 50, susilaikė 3 parlamentarai.

Seimas spalio 14 d. priimtame įstatyme įtvirtino, kad priimant sprendimą dėl reagavimo ar nereagavimo į pranešimus ar gautą informaciją apie galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, įvertinamas informacijos pagrįstumas, patikimumas, įtariamo pažeidimo keliama grėsmė saugomai vertybei (reikšmingumas), institucijos išteklių naudojimo efektyvumas ir pagrįstumas.

Pasak šalies vadovo dekretą antradienį pristačiusio Respublikos Prezidento vyriausiojo patarėjo Jaroslavo Neverovičiaus, Seimo priimtuose pakeitimuose numatoma galimybė aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnams diferencijuoti savo elgesį gavus pranešimus ir informaciją apie galimus pažeidimus, t. y., reaguoti arba nereaguoti į pranešimą, įvertinus informacijos apie galimą pažeidimą pobūdį bei institucijos išteklių naudojimo efektyvumą ir pagrįstumą. Prezidentas siūlė atsisakyti šių nuostatų, pagal kurias Aplinkos apsaugos departamentas galėtų nereaguoti į pranešimus apie galimus pažeidimus.

Kaip posėdyje tvirtino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Justinas Urbanavičius, tikrai bus reaguojama į visus pranešimus ir bus tiriami visi skundai, susiję su gamtos pažeidimais. „Įstatyme buvo įtvirtinta pareiga aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams reaguoti į kiekvieną pranešimą. Siūloma vertinti gaunamus pranešimus pagal jų riziką, operatyvumą, reaguoti į pavojingiausius, o į mažiau pavojingus reaguoti ilgesniu laikotarpiu“, – akcentavo Seimo narys. Jo teigimu, pirmiausia bus atrenkami tie, kurie daro didesnę žalą gamtai ir ten bus skiriamas didesnis dėmesys. „O į tuos smulkesnius, taip pat dar kartą pasikartosiu, tikrai bus reaguojama ir bus vykdoma pareigūnų pareiga“, − pabrėžė politikas.