Nemaža dalis sodų bendrijų naudojasi neįteisintais gręžiniais. Juos įteisinti būtina ir tuo turi pasirūpinti sodų bendrijų pirmininkai. Registruoti reikia ir negilius, naudojamus sezoniškai ar tik daržų laistymui gręžinius.
Atkreipiame dėmesį, kad Žemės gelmių registre registruojami visi gręžiniai, nepriklausomai nuo jų gylio, gręžinio įrengimo ar vandens naudojimo poreikių ir paskirties.
Sodų bendrijų pirmininkai turi pasirūpinti gręžinių įteisinimu iki 2025 m., kol galioja Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, Vėliau tokios galimybės įteisinti gręžinį nebebus. Privalu nusimatyti ir laiką gręžinio įteisinimo procedūroms atlikti.
Pagrindiniai veiksmai, kuriuos reikia atlikti norint įteisinti sodų bendrijos gręžinį, yra tokie patys, kaip ir įteisinant individualius neregistruotus gręžinius. Tačiau priklausomai nuo sunaudojamo gėlo požeminio vandens kiekio skiriasi vienkartinės įmokos dydis ir atsiranda kitos prievolės.
Sodų bendrijos, kurioje norima įteisinti bendrai naudojamą gręžinį, pirmininkas pats ar įgaliojęs kitą asmenį teikia paraišką savivaldybei, kurios teritorijoje yra minėtas gręžinys. Pildant paraišką savivaldybei reikia nurodyti per metus sunaudojamo vandens kiekį. Nežinant išgaunamo vandens kiekio rekomenduojama įsirengti požeminio vandens apskaitos prietaisą.
Jei sodų bendrija skaičiuojant metinį vidurkį per parą išgauna iki 10 kub. metrų gėlo požeminio vandens, mokama 15 eurų vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka į VMI sąskaitą pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį.
Gavęs savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį, sodų bendrijos pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo kreipiasi į įmonę, turinčią Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą šiai veiklai.
Pasirinkta įmonė atlieka darbus, reikalingus gręžiniui įteisinti, ir pateikia visus dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai, kuri įregistravusi gręžinį Žemės gelmių registre įmonei nemokamai išduoda gręžinio pasą, o įmonė jį perduoda užsakovui.
Jei skaičiuojant metinį vidurkį išgaunamas vandens kiekis didesnis yra nei 10 kub. metrų per parą arba vanduo naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje nepriklausomai nuo išgauto kiekio, į VMI sąskaitą mokamas vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos dydis sieks nuo 50 iki 500 eurų ir priklausys nuo išgauto vandens kiekio.
Tokiais atvejais sodų bendrijai privalu turėti leidimą naudoti požeminio vandens išteklius, kurį išduoda Lietuvos geologijos tarnyba, daugiau informacijos apie leidimų naudoti požeminio vandens išteklius išdavimo tvarką rasite čia.
Jei sodų bendrijoje esate įsirengę individualų gręžinį, jo įteisinimu turite pasirūpinti asmeniškai. Įteisinimo kelias toks pat kaip ir sodų bendrijos kolektyviai naudojamo gręžinio, tik prašymą savivaldybei tokiu atveju teikia pats gręžinio savininkas, o ne sodų bendrijos pirmininkas.
Kilus papildomiems klausimams ar abejonėms, prašome kreiptis tel. 8 670 73333, arba elektroniniu paštu
Visą informaciją apie gręžinių įteisinimą rasite Lietuvos geologijos tarnybos ir Aplinkos ministerijos svetainėse.
Susiję įrašai (pagal žymę)
-
Beveik 10 procentų Klaipėdos apskrityje tirtų šulinių ir gręžinių vanduo – nesaugus vartoti
24 balandžio 18, Ketvirtadienis 15:22 Paskelbtas Aktualijos
-
Klaipėdos miesto ir rajono gyventojai mažiau mokės už vandenį ir nuotekų tvarkymą
24 balandžio 04, Ketvirtadienis 11:25 Paskelbtas Aktualijos
-
Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti – šokio ir muzikos pasakojimas „Vanduo“ (fotogalerija)
24 vasario 20, Antradienis 17:15 Paskelbtas Laisvalaikis
-
Vanduo: jo nauda organizmui ir kiti įdomūs dalykai
24 sausio 31, Trečiadienis 11:35 Paskelbtas Laisvalaikis
-
SB „Šermukšnėlė“ narius kviečia į sodų bendrijos visuotinį susirinkimą
23 lapkričio 15, Trečiadienis 11:40 Paskelbtas Bendruomenės
Palikite komentarą
Reklamos
Dabar svetainėje 655 svečiai (-ių) ir narių nėra