Klaipėdos apskrities pareigūnai gyventojus ragina neprarasti budrumo – pastebima, kad pastaruoju metu pagausėjo pranešimų apie galimas telefoninių sukčių atakas. Vos per dvi šios savaitės dienas pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo arba neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo – uostamiestyje, Kretingos ir Plungės rajonuose gyvenantys nukentėjusieji nurodė praradę nuo kelių iki daugiau nei 24 000 eurų. Policija taip pat sulaukia nemažai informacinio pobūdžio pranešimų, kai finansiškai nenukentėję asmenys praneša sulaukę įtartinų skambučių ir įtaria bandymus sukčiauti.

Klaipėdos apskrities pareigūnai atkreipia dėmesį, kad sulaukus nepažįstamų asmenų skambučių ar žinučių būtina elgtis labai apdairiai. Pastaruoju metu skambinantieji dažnai prisistato policijos arba bankų darbuotojais, aiškina, kad neva yra vykdomas tyrimas dėl sukčiavimo – esą kyla įtarimų dėl bankų klientų sąskaitų saugumo, ar kad neva kažkas bankų klientų vardu bando paimti kreditus. Tokiais teiginiais patikėję žmonės atskleidžia savo asmeninius ir el. bankininkystės prisijungimo duomenis, o po to pastebi, kad iš jų sąskaitų dingo pinigai.

Dar vienas šiuo metu gana populiarus sukčiavimo būdas yra, kai skambinantys ir policijos pareigūnais prisistatantys asmenys gyventojus įtikina, kad namuose laikomi pinigai gali būti netikri ir žmonės patys atiduoda savo santaupas neva jų patikrinti atėjusiems sukčiams. Vis dar pavyksta žmones apgauti aiškinant, kad artimas giminaitis neva pateko į bėdą – sukėlė eismo įvykį, padarė nusikaltimą, ar įvyko nelaimingas atsitikimas, per kurį nukentėjo žmonės, todėl reikia skubiai pervesti reikalingą pinigų sumą į nurodytą sąskaitą ar atiduoti žmogui, kuris atvyks jų pasiimti.

Sukčiai, pasak pareigūnų, pasižymi itin gerais sugebėjimais psichologiškai paveikti savo auką, todėl, sulaukus bent menkiausią įtarimą keliančio skambučio, patariama niekada neatskleisti nepažįstamiems asmenims savo anketinių ir konfidencialių elektroninės bankininkystės duomenų, visada tikslinti peršamą informaciją. Patariama neatlikinėti jokių nurodymų, prieš tai neįsitikinus, kad tai – ne sukčių pinklės. Ypač reikėtų suklusti, jei skambinantieji neva bankų ar kitų įstaigų darbuotojai kalba ne lietuvių kalba – Lietuvoje veikiančių bankų, ar kitų įstaigų darbuotojai su klientais kalba tik valstybine kalba. Be to, bankų, ar kitų įstaigų darbuotojai niekada neprašo atskleisti asmeninių duomenų – prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodų, mokėjimo kortelės numerio, asmens kodo ir kt.

Pareigūnai taip pat primena, kad į namus nereikėtų įsileisti nepažįstamų asmenų – sulaukiama pranešimų, kad, pavyzdžiui, socialiniais darbuotojais prisistatantys asmenys, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, siūlo atlikti masažą, sutvarkyti dokumentus elektros ar kitų komunalinių paslaugų permokoms kompensuoti, o jiems išėjus, pasigendama pinigų ar kitų vertingų daiktų.

Nukentėjus nuo sukčių, ar įtariant ketinimus sukčiauti – visada nedelsdami praneškite policijai per www.epolicija.lt, arba telefonu 112.