Įsigaliojus LR sodininkų bendrijų įstatymo pataisoms, Savivaldybės administracijoje registruojami sodininkų bendrijų prašymai dėl bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perėmimo. Kitą savaitę planuojamas darbo grupės posėdis, kuriame bus sprendžiama, ką daryti, – mat Vyriausybė iki šiol nėra patvirtinusi tokių kelių perdavimo tvarkos ir numačiusi reikalingų lėšų. Apie tai kalbamės su Vidmantu BUIVYDU, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, darbo grupės pirmininku.

Pagal LR sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d., sodininkų bendrijose esantys vietinės reikšmės keliai gali būti perduoti Savivaldybės žiniai bendrijos prašymu, – gal žinoma, koks tokių kelių bendras ilgis Klaipėdos rajone?

Savivaldybės teritorijoje registruotos 36 sodininkų bendrijos, kuriose yra apie 19 tūkst. sklypų, apie 17 tūkst. savininkų. Bendras kelių ilgis jose siekia apie 400 km. Vien tik Gargžduose sodininkų bendrijose yra apie 29 km kelių, Dituvoje – apie 104 km, Vaiteliuose – apie 46 km, Šernuose – apie 30 km. Sodų teritorijose, kuriose statomi ištisi gyvenamieji kvartalai, susiduriama su daugeliu problemų, pradedant tuo, kad nėra vandentiekio, nuotėkų tinklų. Viena iš jų – ir kelių priežiūra. Tad sodininkų bendrijos nori pasinaudoti įstatymo suteikta teise ir perduoti šią pareigą Savivaldybei. Deja, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, kaip nurodoma Sodininkų bendrijų įstatyme, neparengė kelių perdavimo tvarkos, šiam tikslui neskyrė ir lėšų.

Kokiems darbams būtų reikalingas finansavimas ir, galbūt, paskaičiuota, kokia tai suma?

Reikėtų atlikti sodininkų bendrijų kelių kadastrinius matavimus, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo metu 1 km kelio kadastrinių matavimų kaina siekia apie 850 Lt. Preliminariai paskaičiuota, kad visų rajone esančių sodininkų bendrijų kelių įteisinimui prireiktų apie 340 tūkst. Lt. Taip pat papildomo finansavimo reikėtų kelių priežiūrai. Savivaldybė valdo ir prižiūri 1123 km vietinės reikšmės kelių, iš kurių 910 km yra žvyrkeliai. Pagal šiuo metu valstybės skiriamą finansavimą, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje 1 km vietinės reikšmės kelių priežiūrai tenka apie 1000 Lt per metus. Perėmus sodininkų bendrijose bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, bendras kelių ilgis padidėtų dar apie 400 km, dėl to 1 km kelio priežiūrai tektų mažesnė suma.

Kitą savaitę į posėdį rinksis Savivaldybės administracijos specialistai, – kaip ketinama spręsti šią problemą?

Svarstysime, ką šiuo metu galime padaryti savo jėgomis, tačiau iš esmės problema bus pradėta spręsti, patvirtinus poįstatyminius aktus. Tuomet Savivaldybės administracija galėtų parengti sodininkų bendrijų vidaus kelių kadastrinių matavimų atlikimo eiliškumo programą, atsižvelgdama į sodininkų bendrijoms priimtinus kriterijus, pavyzdžiui, kelių svarbą, prie kelių nuolat gyvenančių gyventojų skaičių ir pan. Tai ne vienadienis, o pakankamai ilgai truksiantis procesas. Reikėtų įvertinti ir daugiau aspektų. Sodininkų bendrijose keliai gali būti per siauri, neatitinkantys vietinės reikšmės keliams keliamų reikalavimų. Kelkraščiuose nutiestos elektros linijos, sodininkai prisistatę savavališkų statinių – tvorų, garažų. Kelių ribos, pakelės apsodintos įvairiais krūmais, medžiais. Nemaža dalis kelių yra akligatviai. Tad jų remontas, priežiūra įmanoma tik juos praplatinus, įrengus apsisukimo aikšteles, pašalinus savavališkas statybas ir išsprendus kitas problemas.

Kaip savivaldybėms paskirstomi pinigai kelių priežiūrai?

Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos paskaičiuojamos pagal savivaldybės teritorijoje esančių kelių ilgį ir gyventojų skaičių. Labai svarbu, kad soduose nuolat gyvenantys žmonės ten deklaruotų savo gyvenamąją vietą, – mat pagal tai į biudžetą yra surenkami mokesčiai, kurie vėliau paskirstomi kelių remonto darbams – asfaltavimui, išdaužų asfaltbetonio dangoje taisymui, žvyravimui, greideriavimui ir pan. Kuo daugiau žmonių rajone mokės mokesčius, tuo didesnio finansavimo sulauksime.