Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, jos seksualinio prievartavimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo priėmė nuosprendį, kuriuo iš dalies patenkino nukentėjusiųjų ir prokuroro apeliacinius skundus. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir skyrė vaikinui 5 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėjo 3 metams ir paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, per šį laikotarpį įpareigojo mokytis arba dirbti, uždraudė be šios poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, įpareigojo nevartoti alkoholinių gėrimų. Teismas patvirtino nukentėjusiųjų ir nuteistojo susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu jaunuoliui už jam inkriminuotus nusikaltimus buvo paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą trejiems metams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas – ir nuteistasis įpareigotas per visą bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei 12 mėnesių nevartoti alkoholinių gėrimų. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpintu įrodymų tyrimo būdu. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pirmą kartą buvo padidinta merginai priteisto neturtinės žalos atlyginimo suma, o laisvės atėmimo bausmės dydis liko nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžinęs bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad byloje negalėjo būti taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ir nurodė atlikti įrodymų tyrimą, kad būtų išsamiai išnagrinėtos ir tiksliai nustatytos teisingam sprendimui priimti reikšmingos bylos aplinkybės.

Klaipėdos apygardos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, siekdamas išsamiai išnagrinėti ir tiksliai nustatyti teisingam sprendimui priimti reikšmingas bylos aplinkybes atliko įrodymų tyrimą: apklausė nuteistąjį, ištyrė nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apklausė liudytojus, ištyrė nuteistajam atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas, nuteistojo gynėjo pateiktą medžiagą, susijusią su nuteistojo darbo santykiais, jo charakteristiką, atliekamus mokėjimus dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad nuteistasis atsiėmė savo apeliacinį skundą, savo kaltę visiškai pripažino, taip pat teismui buvo pateiktas nuteistojo ir nukentėjusiųjų susitarimas dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą bylos medžiagą ir spręsdama klausimą dėl parinktų bausmių už nusikalstamas veikas tinkamumo, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė yra adekvati ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, nėra aiškiai per švelni. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į šiam klausimui spręsti svarbias teisines aplinkybes: į tai, kad nusikalstamas veikas jaunuolis padarė ir pasikėsino padaryti būdamas nepilnametis, yra neteistas, atsiprašė nukentėjusiųjų, savo noru atlygino dalį nusikalstamomis veikomis padarytos žalos, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo pabaigęs mokyklą ėmė reguliariai dirbti ir atlyginti žalą nukentėjusiesiems, taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka antrą kartą metu tarp nuteistojo bei jo laiduotojų ir nukentėjusiųjų buvo sudarytas susitarimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, nuspręsdama, ar paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė galėjo būti sumažinta 1/3, padarė išvadą, kad tai padaryta nepagrįstai, nes byloje, atsižvelgiant į nuteistojo parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisme (ne)nuoseklumą, vis dėlto negalėjo būti atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo iš naujo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotus išsamius parodymus apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusprendė, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl jų gailėjosi. Tai pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi pozicijos, kad visišką kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi galima pripažinti ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Be to, nuteistasis kritiškai vertino savo elgesį, išgyveno dėl padarytų nusikalstamų veikų, savanoriškai stengėsi ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius – ne kartą atsiprašė nukentėjusiųjų, įsidarbinęs atlygina nukentėjusiesiems padarytą žalą, susitarė dėl išlaidų už nukentėjusiosios gydymą atlyginimo Teritorinei ligonių kasai, sudarė su nukentėjusiaisiais susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir reguliariai atlieka periodinius mokėjimus nukentėjusiesiems pagal jų sudarytą susitarimą, šio susitarimo laikosi.

Pasisakydamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagrįstumo, apygardos teismas nurodė, kad, be byloje egzistuojančių formalių pagrindų (vaikinas yra neteistas, per ilgą laiką po nusikaltimo nepadarė naujų nusikalstamų veikų, baustas tik vieną kartą administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės) taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, būtina atsižvelgti į dar vieną svarbų kriterijų, t. y. į nusikalstama veika padarytos žalos pašalinimo kriterijų. Tai objektyvus kriterijus, nepriklausantis vien tik nuo atsakomybėn traukiamo asmens, kuriam gresia kriminalinė bausmė, pažadų ar savo veiksmų vertinimų. Įvertinta ir tai, kad nusikalstamas elgesys jam nėra būdingas jau beveik ketverius metus. Be to, būdamas laisvėje vaikinas savo uždirbamomis pajamomis turi realią galimybę pakankamai efektyviai atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, apibūdintą jų sudarytame ir teismo patvirtintame susitarime dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Realus laisvės atėmimas šios bylos atveju nėra būtinas resocializacijai, nes nuteistojo vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam būtų reikalinga taikyti realią laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija nusprendė, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad naujų nusikaltimų nuteistasis nedarys.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.