Pernai buvusio aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymu pakeitus sodo namelių dydžio ir aukščio apribojimus visi skubėjo juos ir jų statybos pradžią registruoti iki lapkričio. Vien Klaipėdos rajone ir mieste pernai registruoti 645 tokie pastatai – tris kartus daugiau nei ankstesniais metais.

Dabar S. Gentvilas teigia ruošiantis kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad sodų bendrijos miestų teritorijose būtų visiškai panaikintos.

Priminsime, kad nuo 2024 metų lapkričio pakeitus tvarką sodo namų didžiausias leistinas bendras plotas statant be leidimų siekia iki 50 kv. metrų (vietoje 80 kv. m), o aukštis – 5 metrai (vietoje 8,5 m). Didesniems statiniams reikalingi projektai ir statybos leidimai.

Todėl iki pasikeitimų termino visi suskubo registruoti ne tik jau pastatytus statinius sodų bendrijose, bet skubiai ėmė organizuoti net naujas statybas, registruojant jas kaip nebaigtus statinius, kuriems galioja senoji tvarka.

„Vakarų ekspresui“ vienos Klaipėdos rajono geodezijos įmonės vadovas teigė, kad buvo skubama Registrų centre kaip sodo namo statybą registruoti tik esamus pamatus ir pan.

Dėl to, nors Klaipėdos rajone ankstesniais metais būdavo registruojama po maždaug 200 naujų sodo namelių, pernai šis kaičius šoko iki 627 namų.

Klaipėdos mieste pernai registruota 18 sodo namelių, nors 2023 metais buvo tik 5.

Lietuviškos favelos

„Sodų bendrijų klausimą reikėjo spęsti jau prieš 20 metų. Jos vystėsi chaotiškai, dabar turime situaciją kaip Brazilijos favelose ar Indijos lūšnynuose“, – „Vakarų ekspresui“ vaizdžiai situaciją apibūdino S. Gentvilas.

Anot jo, praėjusią kadenciją valdžia ėmė spręsti šią problemą. Pasak S. Gentvilo, reikia žiūrėti tiesai į akis. Joks žemės ūkis daugumoje, ypač miestų teritorijose esančių sodų bendrijų, nevystomas, o statomi gyvenamieji namai, nors žemės paskirtis ir yra žemės ūkio.

Tačiau šios teritorijos yra išskirtos, savivaldybės negali jose plėtoti infrastruktūros. Gyvenamieji namai statomi be vandens ir nuotekų komunikacijų, kai kur net nėra galimybių privažiuoti greitosios ir gaisrinės automobiliams.

„Jokia sodininkystė Klaipėdoje Tauralaukyje nevyksta, ir Dituvos soduose ji nevyksta“, – konstatuoja S. Gentvilas.

Sodų virsmą gyvenvietėmis patvirtina ir statistika. Dercekliai, kur įsikūrusi „didžiausia Europoje“ vadinama Dituvos sodų bendrija, yra įvardinama kaip viena sparčiausiai besivystančių šalies vietovių, kur gyventojų skaičius auga greičiausiai. Dercekliuose, Registrų centro duomenimis, šiuo metu gyvenamąją vietą yra deklaravę per 4 200 žmonių. Faktiškai gyvenančiųjų neabejotinai yra dar daugiau.

Sieks panaikinti

S. Gentvilas teigia kreipimusi į Konstitucinį teismą sieksiąs, kad miestų teritorijose sodų bendrijos būtų panaikintos. Rajonuose esančiose bendrijose, kur dar dominuoja sodininkystė, turėtų būti ieškoma „tarpinio varianto“.

Kartu S. Gentvilas sako, kad reikia spręsti sodo bendrijų administratorių reformavimo ar net panaikinimo klausimą, nes dabar jos net „pačios savęs panaikinti negali, nes nesusirenka nariai ir negali balsuoti“. Taip pat sodo bendrijų pirmininkams suteikiama per daug galių, jie net derina sodo namų projektus.

„Kodėl gyvenamosios paskirties teritorijose net ir 50 kv. m. namui reikia derinimų, mokėti infrastruktūros mokestį, prisijungti komunikacijas, pastatas turi atitikti A++ šilumos kasę, o soduose to nereikia, nors faktiškai ir statomi gyvenamieji namai“, – retoriškai klausia S. Gentvilas.

Jis teigia, kad gyvenamųjų namų statybos sąlygos turėtų būti visur vienodos. Taip pat yra įsitikinęs, kad sodo nameliai iki 50 kv. m. ploto sodo įrankiams susidėti ir vasaroti turėtų išlikti.

Taip pat buvęs ministras primena, kad ir šiuo metu sodų bendrijose nedraudžiama statyti didelius gyvenamuosius namus, tačiau tam reikia gauti visus būtinus leidimus.

„Geriausia yra tokia sistema, kuri yra vienoda visiems. Dabar didžiuosiuose miestuose nemažai sodų bendrijų yra vos ne miesto centruose ir, mano galva, būtų teisinga statytis pagal tokią tvarką, kokia galioja ir kitiems individualių namų statytojams“, – vz.lt portalui sakė Gintaras Balčytis, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas. 

Svarsto sugrąžinti ankstesnę tvarką

Dabartinės valdžios koridoriuose diskutuojama apie tai, kad reikia panaikinti ankstesnį S. Gentvilo sprendimą ir vėl soduose leisti be leidimų statyti 80 kv. m ploto namus.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Linas Jonauskas sako palaikantis idėją grąžinti buvusią tvarką. Jo teigimu, su Aplinkos ministerijos vadovybe sutarta šį klausimą svarstyti.

„Komitete sutarėme, kad jie šiuo klausimu su mumis dar pasikalbės ir apsitars priimant galutinį sprendimą, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje, kaip turėtų atrodyti galutinis ministro įsakymo variantas. 

Manau, kad klausimas nėra ir negali būti uždarytas, nes situacija kelia labai daug abejonių. Jeigu kalbame, kad sodai ne vieta gyventi, ne tokiais būdais reikėtų problemą spręsti, o iš esmės – tvarkant infrastruktūrą, kelius“, – BNS naujienų agentūrai aiškino komiteto vadovas.

Jam antrina ir aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis, kuris užsimena, kad bendrai statybų procesas galėtų būti labiau debiurokratizuotas. Viceministro teigimu, apribojimų mažiems statiniams gali būti atsisakyta – statybos leidimas būtų reikalingas tik didesniems.

„Jeigu manęs paklaustų, palaikysiu sugrąžinimą. Yra planuojama rimtesnių debiurokratizacijos žingsnių ir gali būti priimami daug rimtesni sprendimai, ne vien tik šitas. Iki sprendimų dar yra ilgas kelias“, – BNS teigė viceministras.

Tinkamas laikas

„Jeigu norime ištaisyti klaidą, geriausias periodas dabar, kol statybos nevyksta“, – teigė L. Jonauskas.

Anot jo, komitetas pasilieka teisę nedidelių sodo namelių statybų tvarką perkelti į įstatymą, nes dabar reikalavimus savo įsakymais nustato ministras.

„Jeigu ministerijos pozicija neįtikins komiteto narių, yra įstatymo keitimo variantas. Procesas gali būti sunkesnis ir ilgesnis, bet tokia galimybė negali būti atmetama“, – BNS teigė L. Jonauskas.

Jis skaičiuoja, kad sumažinus sodo namelių dydžio ir aukščio reikalavimus žmonės, norėdami pasistatyti didesnius statinius, gali patirti daugiau negu 5 tūkst. eurų papildomų išlaidų, kol gaus projektus ir statybos leidimus.

NT rinkos dalyvių įtaka

Klaipėdos NT agentūros „Memelhaus“ vadovas Arūnas Valaitis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad pagal ankstesnę tvarką galimybė sodo bendrijose be statybos leidimo statyti namus iki 80 kv. m ploto buvo tikrai patraukli ieškantiems nebrangaus gyvenamojo būsto.

„Tokius namus statydavo ir smulkūs investuotojai pardavimui. Pasikeitus tvarkai, namai iki 50 kv. m, žinoma, yra tinkami kaip sodo nameliai, tačiau kaip gyvenamasis būstas jau yra mažai patrauklūs“, – sako A. Valaitis.

Jis teigia, kad sodo namelių iki 50 kv. m ir toliau bus statomi, tačiau tikrai nebe taip masiškai.

„Girdime dabartinės valdžios planus sugrąžinti ankstesnę tvarką dėl sodo namelių. Kad ir koks būtų sprendimas, NT statytojai prisitaikys prie reikalavimų“, – įsitikinęs A. Valaitis.

Tiesa, jis teigia, kad ne vien noras spręsti sodo bendrijų problemas gali turėti įtakos valdžios sprendimams, bet savo interesų turi ir didieji NT projektų vystytojai.

A. Valaitis svarsto, kad būtent stambieji NT vystytojai buvo vieni iniciatorių, kad būtų sumažintas sodo namelių, kuriuos galimas statyti be statybos leidimo, plotas.

„Tokiu būdu buvo panaikinta spraga, kuri leido smulkiems NT vystytojams statyti nedidelius namus ir taip atimti dalį klientų iš stambių NT investuotojų“, – įsitikinęs Arūnas Valaitis.

Taigi, panašu, kad dabartinės valdžios siekis reikalavimus namų statybai įtvirtinti įstatymu, o ne ministro įsakymu leistų padidinti šios srities skaidrumą.

Tačiau akivaizdu, kad vien biurokratiniais sprendimais S. Gentvilo favelomis jau vadinamų sodo bendrijų klestinčiais gyvenamųjų namų kvartalais su išvystyta infrastruktūra paversti nepavyks. Tam reikia didelių pinigų. O pinigų valstybėje trūksta ir kelių bei tiltų, esamų gyvenamųjų teritorijų tvarkymui.

„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas skaičiuoja, kad esant dabartiniams finansavimui vien Slengių-Trušelių individualių namų kvartalų infrastruktūros sutvarkymas gali užtrukti iki 2040-ųjų metų.

Nebaigtos statybos

Registrų centro duomenys rodo, kad pernai visuose didžiuosiuose šalies miestuose bei jų žiedinėse savivaldybėse registruotų sodo namelių skaičius išaugo 2–3 kartus.

Nors Klaipėdos rajone augimo apimtys rekordinės, neatsilieka ir kiti miestai.

Vilniaus r. pernai įregistruota 710 naujų sodo namų, ankstesniais metais šis skaičius siekdavo apie 300. Kauno rajone atitinkamai augimas siekė nuo maždaug 180 sodo namelių ankstesniais metais iki 400 pernai.

Dauguma pernai registruotų sodo namelių – nebaigtos statybos.