Per rajoną nuvilnijus jaunų žmonių savižudybių bangai, jaučiu norą, o kartu ir pareigą pasidalinti savo mintimis apie skaudžias netektis. Ne kartą teko susidurti su savižudybėmis tiek tiesiogiai (jau trejus metus savanoriauju „Jaunimo linijoje"), tiek ir klausant pranešimų šia tema konferencijų metu.

     Dažnai kylanti diskusija – sau gyvybę atimantis žmogus – stiprus ar silpnas? Į klausimą nėra vieno atsakymo. Kai kuriems gali pasirodyti stiprus, nes kartais manoma, kad mirties baimę įveikęs žmogus taip demonstruoja savo stiprybę. Tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Mintys apie savižudybę kyla ne iš nenoro gyventi apskritai. Tai norėjimas nebegyventi taip, kaip anksčiau, troškimas pabėgti nuo skausmo, nuo užklupusios sudėtingos situacijos ar, atrodytų, neišnarpliojamos jausmų sumaišties. Kai problemos atrodo neišsprendžiamos, o sunkumai – nebepakeliami, žmogaus sąmonės akiratis it tunelis gali susiaurėti iki vienintelės išeities matymo. Pasitraukimas iš gyvenimo tuo momentu gali pasirodyti kaip vienintelis sprendimas.

     Garsusis tyrimas, kuriame dalyvavo nuo San Francisko Golden Gate tilto į vandenį šokę, bet per stebuklą išsigelbėję žmonės, atskleidė neįtikėtiną faktą. Dauguma jų teigė tą pačią akimirką, kai paleido tilto turėklus, supratę, kad nenori mirti. Bet tuomet jau per vėlu kažką keisti. Svarbu rasti pagalbą dar tada, kai nėra per vėlu, kai viskas priklauso nuo paties žmogaus. Svarbu žinoti, kad beviltiškumo akimirką yra kur kreiptis, ir kad tokia būsena netrunka amžinai. Kiekviena problema turi ir konstruktyvų sprendimo būdą, tik jam atrasti reikia laiko. O pabėgimas – tai ne sprendimas.

     Ne vieną naktį esu praleidusi prie telefono, kalbėdama su nepakeliamai sunkioje situacijoje atsidūrusiais žmonėmis, norinčiais atsisveikinti su gyvenimu. Nežinau, kas tie žmonės, ir kas iš tiesų jų galvose sukosi. Kaip ir nežinau, kas išties nutikdavo po pokalbių. Tačiau kaskart jaučiau, kaip jie nurimdavo, išsakę savo ketinimus, pasijautę suprasti. Mitas, kad žmogus, kalbėdamas apie savo sunkumus, visada tikisi patarimo – kartais užtenka, kad kitas jį išklausytų. Taip pat mitas yra ir tai, kad kalbantis apie savižudybę žmogus tik gąsdina ir jokiu būdu nenusižudys. Nusižudžiusiųjų artimieji, po nelaimės analizuodami artimojo elgesį, dažnai aptinka ženklų, užuominų apie pasitraukimą iš gyvenimo. Į šias detales neatkreipę dėmesio laiku, labai gailisi tada, kai jau būna per vėlu.

     Artimam žmogui užsiminus apie savižudybę, dažnas išsigąsta ir pabėga nuo tos temos. To daryti tikrai nereikia. Ir nesvarbu, jei nežinote, kuo konkrečiai galite padėti ar ką patarti – svarbu išklausyti, pasistengti suprasti, parodyti, kad žmogus Jums rūpi ir paskatinti ieškoti pagalbos.

     O pagalba gali būti labai įvairi. Kai sunku ir norisi tiesiog išsikalbėti, išlieti susikaupusius jausmus galima artimam, patikimam žmogui. Jei tokio šalia nėra, arba sunku su artimaisiais kalbėti slegiančiomis temomis, visuomet galima skambinti nemokamomis telefoninės pagalbos linijomis ir sunkumais pasidalinti su budinčiu savanoriu. Jei jaučiate, kad problemos įsisenėjusios, kad vienkartinio pasikalbėjimo nepakanka, o prislėgta nuotaika ir juodos mintys tęsiasi ilgesnį laiką, verta pagalvoti apie psichologinę pagalbą, ilgalaikę terapiją. Sau ar artimajam įtariant depresiją, būtina psichiatro konsultacija – psichikos sutrikimai gydomi lygiai taip pat, kaip ir kūno, ir gydytojas geriausiai nustatytų, kurie metodai tinkamiausi individualiu atveju.

     Savižudybių tyrinėtojai siūlo, ką daryti susidūrus su mintimis apie pasitraukimą iš gyvenimo. Kaip pagalba sau efektyviai veikia išankstinis „plano B" sudarymas – tai yra, kiekvienas individualiai gali sudaryti sąrašą dalykų, kurie kelia nuotaiką, ir, aplankius tamsioms mintims, vykdyti tai, kas ten parašyta. Tai gali būti gero filmo žiūrėjimas, pasivaikščiojimas, dainavimas, masažas... Tai, kas tikrai kelia džiaugsmą.

     Daugiau apie savižudybes bei ką daryti, kai išgirstate apie gąsdinančias artimųjų mintis, galima rasti http://www.nebijokkalbeti.lt/. Nebijok kalbėti!

Tai yra subjektyvi nuomonė, todėl už rašinio turinį redakcija neatsako.