Klaipėdos regiono savivaldybių atstovai antradienį Gargžduose tarėsi, kaip reikėtų išspręsti problemas su UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru (KRATC). Šioje įmonėje sprendžiamąjį balsą turi tik Klaipėdos miestas iš 7 regiono savivaldybių, todėl likusioms tenka taikstytis su priimtais sprendimais, nors jiems Savivaldybių tarybos ir nepritaria.

     Sieks skaidrumo ir lygiateisiškumo
     Į pasitarimą atvyko Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika, administracijos direktorius Virginijus Domarkas, Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvydas Poškys, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, Skuodo rajono savivaldybės meras Petras Pušinskas, administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazys Viršilas, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus. Pasitarime dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus, VšĮ „Gargždų švara" atstovai. Klaipėdos miesto vadovai į šį pasitarimą nebuvo kviesti.

     Klaipėdos rajono meras V. Dačkauskas priminė, kad baigėsi 2003 m. sudaryta akcininkų sutartis, pagal kurią 91 proc. UAB KRATC akcijų priklauso Klaipėdos miestui. Likusios 6 regiono savivaldybės dalijasi tik nedidelę dalį akcijų, todėl sprendžiamojo balso neturi. Jis pabrėžė, kad pasirašant naują sutartį būtina siekti skaidrumo ir lygiateisiškumo: „Kiekviena iš 7 Klaipėdos apskrities savivaldybių turėtų turėti bent po vieną atstovą UAB KRATC valdyboje bei stebėtojų taryboje. Negalime pritarti ir įteisinti vienos savivaldybės dominavimo".

     Skuodo rajono savivaldybės meras P. Pušinskas teigė, kad kituose regionuose panašių problemų tikrai nėra: „Lankėmės Plungėje, kur sužinojome, kad UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro valdyboje visos savivaldybės turi po vieną atstovą ir balsą. Tiesa, kiekvienos savivaldybės piniginiai įnašai skiriasi – jie buvo nustatyti pagal gyventojų skaičių. Tauragės apskrityje, mano žiniomis, veikia analogiška sistema. Tokia sudėtinga situacija yra tik Vilniaus ir Klaipėdos regionuose".

     Kainos kėlimas – našta mokėtojams
     2013 m. UAB KRATC valdyba ženkliai padidino „vartų mokestį" Klaipėdos regiono savivaldybėms už kiekvieną į sąvartyną įvežtą atliekų toną. Klaipėdos rajono savivaldybei „vartų mokestis" nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. išaugo nuo 56,07 Lt iki 83,77 Lt su 21% PVM, o nuo 2014 m. sausio 1 d. – iki 135,40 Lt su 21% PVM. Bendras „vartų mokesčio" padidėjimas siekia 2,4 kartus. Toks staigus kainos kėlimas – didžiulė našta vietinės rinkliavos mokėtojams.

     Siekdami sumažinti į sąvartyną įvežamų atliekų kiekį bei stabilizuoti rinkliavos mokestį, VšĮ „Gargždų švara" įgyvendino atliekų tvarkymo sistemos kūrimo, diegimo, tobulinimo ir kontrolės veiklos planą. Buvo paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo ir perdavimo utilizuoti paslaugai pirkti. Šį konkursą laimėjęs juridinis asmuo visas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje susidariusias atliekas pirmiausia išrūšiuoja, atskirdamas tinkamas perdirbti. Turinčios energetinę vertę atliekos vežamos į deginimo įmonę UAB „Fortum Klaipėda", o nebetinkamos – į UAB „KRATC" administruojamą sąvartyną. „Per tris mėnesius, nuo tada, kai pradėjo veikti tokia sistema, Savivaldybės biudžete buvo sutaupyta 10 tūkst. eurų, nes po rūšiavimo ženkliai sumažėjo į UAB KRATC įvežamų atliekų kiekis", – teigė VšĮ „Gargždų švara" direktorius Rimantas Martinkus.

     Kovo mėnesį UAB „Fortum Klaipėda" įspėjo konkursą laimėjusią UAB „Ekonovus", kad nuo balandžio deginimui iš jos bus priimama ne daugiau kaip 400 tonų, nors išrūšiuojama apie 1000 tonų deginimui tinkamų atliekų. Šįryt VšĮ „Gargždų švara" direktorius R. Martinkus telefonu informavo, kad UAB „Ekonovus" gavo raštą iš UAB „Fortum Klaipėda" – nuo birželio 1 d. iš vežėjo bus priimama deginimui dar mažiau – tik 200 tonų – atliekų. Nesuprantama, kodėl ribojamas šis kiekis, nors viešai žinoma, kad bendrovei trūksta deginimui skirtų atliekų ir ji kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu leisti priimti atliekas iš kitų regionų.

     Kreipėsi į Aplinkos ministeriją
     Po ilgiau negu valandą trukusių savivaldybių atstovų diskusijų nutarta pakartotinai kreiptis į Aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką, jeigu nebus gautas atsakymas iš ministerijos. Balandžio 17 dieną ministerijai buvo išsiųstas raštas ir prašoma išsiaiškinti aplinkybes, kodėl trukdoma vykdyti atliekų rūšiavimą. Taip pat nuspręsta prie derybų stalo sėsti visiems regiono merams ir ieškoti sprendimo būdų su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku. „Tikimės, kad Klaipėdos miesto vadovai ir taryba bus geranoriški ir solidarūs su savo kaimynais", – kalbėjo V. Dačkauskas.

     Svarstoma, kad reikėtų pakeisti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo planą, pakoreguoti schemas, kuriomis vadovaujantis tvarkomos komunalinės atliekos. Šį planą turėtų patvirtinti Klaipėdos regiono plėtros taryba. Susirinkusių savivaldybių atstovai vieningai sutarė, kad pagrindinis tikslas – mažinti išvežamų atliekų kiekį, kas ir numatyta Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane, ir sudaryti savivaldybėms galimybes pačioms organizuoti rūšiavimą.