Regėjimas – fiziologinių ir psichologinių procesų kompleksas, leidžiantis suvokti daiktų dydį, formą ir spalvą, jų išsidėstymą ir nuotolį vienas nuo kito. Tai – vienas iš svarbiausių jutimų, suteikiančių žmogui daugiausia informacijos. Per regos sensorinę sistemą mus pasiekia apie 90-95 proc. visos informacijos. Regėjime dalyvauja ne tik visos akies struktūros, bet ir nervų sistema. Tam, kad žmogus normaliai matytų, turi būti sveikos ir gerai funkcionuoti visos jo sensorinės sistemos dalys.

Ne veltui sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą kartų išgirsti. Akys – nuostabi gamtos dovana, kuria būtina rūpintis ir saugoti nuo jaunumės, nes vaikystėje atsiradę regos sutrikimai gali labai kliudyti tolimesniame gyvenime.

Dažniausiai mokyklinio amžiaus vaikams nustatomas sveikatos sutrikimas būna prastas regėjimas. Neretas išgirsta tokias diagnozes kaip trumparegystė ar toliaregystė. Pasak oftalmologų, nors berniukai labiau domisi kompiuteriais, jų regėjimas būna šiek tiek geresnis nei mergaičių. Taip yra dėl to, kad berniukai judresni, o judėjimas padeda kraujui geriau cirkuliuoti. Deguonimi praturtintas kraujas geriau maitina akis, taigi ir regėjimas būna geresnis. Mergaitės daugiau skaito, užsiima rankdarbiais, todėl trumparegystė joms diagnozuojama 5–7 procentais dažniau nei to paties amžiaus berniukams.

Vaikai nuo pirmųjų gyvenimo metų susiduria su dideliu regėjimo darbo krūviu: užsiėmimai vaikų darželyje, animacinių filmukų žiūrėjimas, žaidimai su smulkiomis detalėmis; mokykloje – ilgai trunkančios pamokos, namų darbai, papildomai lankomi muzikos ir dailės užsiėmimai, per ilgas televizijos laidų žiūrėjimas, kompiuteriniai žaidimai ir išmanieji telefonai. Norint išvengti vaiko regos sutrikimų, labai svarbu profilaktiškai tikrinti akis. Moksleivių rega kasmet tikrinama privalomų moksleivių sveikatos patikrinimų metu, tačiau tėveliams pastebėjus įtartinų požymių, galinčių reikšti, kad vaiko regėjimas sutrikęs, į specialistą reikėtų kreiptis nelaukiant naujų mokslo metų pradžios.

Į akių ligų gydytoją reiktų kreiptis, kai vaikas:

   • kliuvinėja už smulkesnių daiktų, baldų, neįžiūri toliau esančių daiktų;

   • skundžiasi, kad raidės ar linijos yra išsklidusios ar „sulipusios“ į krūvą, trina akis;

   • žiūrėdamas būna prisimerkęs, suraukęs antakius ar visą laiką kreipia galvą į šoną;

   • skundžiasi akių nuovargiu, dvejinimusi, galvos skausmais;

   • greitai pavargsta vartydamas knygeles, žiūrėdamas televizorių;

   • akys paraudusios, ašaroja, bijo ryškios šviesos;

   • patinsta, traiškanoja vokai;

   • akys žvairuoja.

Atkreipkite dėmesį, kaip jūsų vaikas sėdi. Jo nugara turi būti tiesi, atstumas tarp smakro ir stalo turi sudaryti bent 33 cm (padėkite alkūnę ant stalo ir paremkite delnu smakrą – tai ir bus reikiamas atstumas). Negalima skaityti gulint, važiuojant autobusu, prietemoje. Leiskite vaikui skaityti, piešti, rašyti tik gerai apšviestoje vietoje, sėdint prie jam pritaikyto stalo. Visavertė mityba taip pat svarbi tiek bendram organizmo vystymuisi, tiek akių būklei. Vaikas, kurio organizmas sparčiai vystosi, turi gauti visą spektrą vitaminų, mineralų ir kitų reikalingų maistinių medžiagų. Vaikams derėtų kuo daugiau laiko praleisti lauke. Buvimas dienos šviesoje ir žiūrėjimas į tolį ypač stiprina regėjimą ir atitolina arba padeda išvengti akių ligų.

Akis pailsina ir stiprina įvairūs pratimai. Paprasčiausi iš jų:

   • stipriai užsimerkti, pabūti užsimerkus 3-5 sekundes ir atsimerkti;

   • greitai mirksėti 1-2 minutes;

   • nesukant galvos, akimis pažiūrėti į viršų ir į apačią, į kairę ir į dešinę;

   • nesukant galvos, akimis sukti 5-6 ratus į vieną, po to – į kitą pusę;

   • nesukant galvos, 5-6 kartus akimis piešti aštuoniukę;

   • ištiesti ranką į priekį ir, žiūrint į smilių, artinti jį nosies link, kol pradės dvejintis akyse. Kartoti 6-8 kartus;

   • užsimerkti ir lengvai pirštų galiukais sukamaisiais judesiais 1 minutę masažuoti vokus.