„Norėti trenkti besiožiuojantį vaiką į sieną – normalu, bet tai padaryti – ne“, - juokavo Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro psichologė Vitalija Mikutaitienė.

Profesionalė iš sostinės praėjusią savaitę Vėžaičių lopšelyje-darželyje pedagogams ir tėveliams vedė nemokamą seminarą tema „Vaikų pyktis ir agresija. Kaip elgtis?“.

 Seminare siekta supažindinti su priežastimis, kurios sukelia vaikų agresiją ir pyktį bei aptarti būdus ir metodus, kurie padeda tai suvaldyti.

Psichologė pilnutėlėje darželio salėje dalijosi  būdais, kaip galima suvaldyti vaikų pyktį, kaip pasiekti, kad adaptacija darželyje vaikui būtų lengvesnė, kaip išvengti vaiko miego ir valgymo sutrikimų, ką daryti, jei vaikas nuolat mušasi ar kandžiojasi, o pasitaikius menkiausiai progai demonstruoja agresiją ir pyktį.

Pataria neišgirsti keiksmų

Psichologė tėvams ir auklėtojams patarė vaiko pykčio metu formuluotes „Tu mane pykdai, tu man jau atsibodai, tu mane nervini“ keisti į pozityvesnes ir labiau asmeniškas. Vertėtų vaikui sakyti „Man neramu, kai...“, „Aš pykstu ant tavęs, kai tu...“, „Man skauda širdelę, kai...“.

V.Mikutienė turėjo patarimų, ką daryti, kai vaikas ima keiktis, vartoti keiksmažodžius. Ji tikina, kad efektyvu būtų pirmą kartą išgirdus keiksmažodį, nekreipti į jį jokio dėmesio. Mat nesulaukęs palaikymo, reakcijos iš aplinkos, vaikas gali tą žodį paprasčiausiai užmiršti. Nereikėtų juoktis išgirdus keiksmažodį. Galima, paprašyti vaiki pakartoti ištartą žodį ir paaiškinti jam, kad jis ne taip suprato. Esą nėra žodžio „blemba“, yra – bamba.

Taip pat galima vaikui paprasčiausiai paaiškinti, kad tai negeras, negražus žodis ir paprašyti jo daugiau nekartoti. Jei kartos, galima pasiūlyti vaikui žaidimą, kai po kiekvieno negražaus ištarto žodžio lekiama į vonią išsiplauti burnos.

Nuolatinė kritika trukdo

Drausminant vaiką, pasak V.Mikutienės, geriausiai visuomet naudoti tą pačią schemą – duoti du įspėjimus, o trečią kartą – taikyti pasekmę.

Pirmiausiai vaikui reikėtų ramiu balsu pasakyti „Prašau netriukšmauti“ ir pasakyti, ką reikia daryti: „Kalbėk tyliau“.

Būtina pagirti vaiką, jei jis paklauso. Jei neklauso, galima įspėti jį dar kartą ir įvardyti pasekmę, kas bus jei jis nepaklausys. Pavyzdžiui, pasakyti, kad jis turės eiti ir ramiai pasėdėti vienas, užuot žaidęs. Šiems įspėjimams nesuveikus, būtina taikyti numatytą pasekmę.

Drausminant vaiką efektyvu naudoti ir paskatinimą. Mažyliui reikia pabrėžti, kad jis gaus naudos iš to, kad tinkamai elgiasi. „Nori eiti į parką? Galėsi ilgiau pažaisti aikštelėje, jei paskubėsi“. Akcentuoti vertėtų būtent teigiamą pasekmę, kurią vaikas patirs, jei klausys.

Anot psichologės, negalima nuolat kritikuoti vaiko: „Tu niekada...“, „Tu visada...“, „Tu nė dienos neištveri ko nors nepridirbęs“, „Aš negaliu nė minutei nusisukti, nes tu amžinai“. Tokios frazės vaikui nepalieka erdvės tinkamai elgtis ir verčia jį dar nepaisyti jokių taisyklių, nes mama ar auklėtoja vis tiek jį nuolat kritikuoja.

Peštynės - normalu

Psichologė prisipažino, kad pati su vyresne seserimi muštis nustojo tik tuomet, kai ji išvažiavo studijuoti į kitą miestą. Ji patikino, kad jei šeimoje auga du ar trys vaikai, peštynės, konkurencija ir net muštynės – normalus dalykas.

Svarbu, kad vaikai besipešdami neperžengtų ribų. Taip pat būtina kontroliuoti jų tarpusavio santykius. Į menkus, vos porą minučių trunkančius vaikų konfliktus tėvams nereikėtų kreipti dėmesio. Vaikus reikėtų mokyti spręsti tarpusavio konfliktus, iškylančias problemas. Mokyti susitarti, pasidalinti, derėtis. Kai tenka įsikišti tėvams, vertėtų taikyti logišką pasekmių dėsnį – jei susipyko dėl žaislo, žaislo negauna nė vienas vaikas. Taip pat nereiktų aštrinti vaikų tarpusavio konfliktų visą atsakomybę užkraunant ant vyresniojo vaiko pečių.

Verta taikyti ir vaikų bendravimo pertraukėles. Vaikams įsišėlus, reikia pasiūlyti jiems kurį laiką pabūti atskirai.

Trys nepataisomos klaidos

Mokant vaiką tvarkytis, mokytis, vertą užduotį paskirstyti į kelias dalis. Vaikui užduotis susitvarkyti kambarį gali atrodyti per daug sunki. Verčiau vaikui sakyti: „Dabar susidėk žaislus į krepšį, tada pasakysiu, ką daryti toliau“, „Dabar suskaičiuosim vieną eilutę užduotėlių, vėliau - ...“.

Taip pat psichologė siūlė auklėti vaikus naudojant drausminimo nedrausminant triukus. Būtina visada pastebėti tinkamą vaiko elgesį – pagirti vaiką bent keletą kartų per dieną. Taip pat kiekvienam šeimos vaikui reikėtų skirti bent po pusvalandį išskirtinio dėmesio – bendrauti, žaisti, kalbėtis, rodyti šiltus jausmus.

Būtina vaikui nustatyti aiškias ribas ir taisykles. Jas žinodamas, vaikas aiškiai žinos, kaip galima elgtis.

Taip pat psichologė priminė, kad geriausiai vaikus auklėja tėvų pavyzdys. Kitas efektyvus auklėjimo modelis, vis priminti vaikui, kad jis tikrai gali, moka, yra gera, atkaklus, kantrus ir pasieks tai, ko nori.

V.Mikutienė patikino, kad visi tėvai, auklėdami vaikus daro vienokias ar kitokias klaidas, tačiau daugelį jų galima ištaisyti.

Nepataisomos auklėjimo klaidos, kurios vaiką tikrai traumuos yra šios: seksualinė prievarta, nuolatinis fizinis smurtas, nuolatinis psichologinis smurtas vaikui – žeminimas, menkinimas ir kritika.