Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas atstovauja Savivaldybei Regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą. Kalbamės apie veiklą šioje taryboje, mūsų Savivaldybei priimtus palankius sprendimus ir ateities planus.

Koks yra Regiono plėtros tarybos tikslas? Kiek posėdžių šiemet buvo organizuota?

Tikslas – koordinuoti vietos savivaldos institucijų veiksmus sprendžiant bendras regiono savivaldybių problemas, mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus bei išsivystymo netolygumus pačiuose regionuose, skatinti visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą. Regiono plėtros taryba įgyvendina Lietuvos Respublikos regioninę politiką bei planuoja regionams skiriamų Europos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą.

Per ataskaitinį laikotarpį buvo organizuoti 6 Klaipėdos regiono plėtros tarybos posėdžiai, apsvarstyti 34 klausimai. Klaipėdos rajono tarybos deleguoti atstovai (be mero, taip pat yra mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė ir Savivaldybės tarybos narys Viktoras Kura) aktyviai dalyvavo visuose posėdžiuose. Vienas iš jų vyko ir Klaipėdos rajone.

Kiek projektų iš viso įgyvendinta per Regionų plėtros programą 2007–2013 m. Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiu?

Iš viso įgyvendinome 35 Europos Sąjungos paramą gavusius projektus už 10,48 mln. Eur.

Beveik 70 proc. visų ES struktūrinių fondų 2007−2013 m. laikotarpio paramos lėšų Klaipėdos rajone yra skiriama socialinės aplinkos rajone gerinimui, t. y. švietimo infrastruktūrai, kultūros ir socialinei sričiai.

Kokie šiuo metu projektiniai pasiūlymai yra pateikti vertinti ir kokios rajono gyvenvietės gali tikėtis sutvarkytų erdvių?

Jei pavyks, realių pokyčių tikimasi sulaukti Priekulės mieste ir Vėžaičių miestelyje artimiausių dvejų metų bėgyje. Įgyvendinus projektus, bus sutvarkytos ir viešiesiems poreikiams pritaikytos viešosios erdvės, sumažinti gyvenamosios aplinkos kokybės netolygumai, skatinama socialinė bei ekonominė plėtra.

Gautas kvietimas teikti pasiūlymus projektams „Priekulės miesto atvirų viešųjų erdvių tvarkymas“ ir „Vėžaičių dvaro parko teritorijos pritaikymas viešiesiems poreikiams“.

Preliminariai planuojama sutvarkyti Priekulės centrinę dalį, prioritetus skiriant Klaipėdos g., Žalgirio g. ir Pamarių g. šaligatvių ir apšvietimo įrengimui, minimų gatvių prieigų sutvarkymui, prekybos vietos Klaipėdos g. sutvarkymui.

Jei Vidaus reikalų ministerija patvirtins palankų projektų finansavimo sąlygų aprašą dėl asbesto stogų keitimo, Priekulės Klaipėdos ir Žalgirio gatvėse bus pakeisti asbesto stogai ir istoriniai namai atgaus autentišką išvaizdą. Tikimės, kad gyventojai taip pat prisidės prie šio projekto savo lėšomis.

Kokios dar sritys sulauks didesnio dėmesio, − bus įgyvendinta ar planuojami svarbūs projektai?

Šiuo metu jau pateikti dokumentai siekiant gauti Europos Sąjungos paramos lėšas pagal 2014−2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 05.3.2 –APVA-R-014 priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių tobulinimas“ projektui „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimas ir plėtra Klaipėdos rajone“. Bendra projekto vertė – 13,818 mln. eurų, iš jų Savivaldybės lėšų – 2,34 mln. eurų.

Taip pat laukiame kvietimo teikti paraišką dėl 16 socialinių būstų pirkimo. Bendra projekto vertė – beveik 600 tūkst. eurų, iš jų Savivaldybės lėšos – beveik 90 tūkst. eurų.

Su Neringos miesto savivaldybe aptartos galimybės rengti bendrą projektą dėl pusiau požeminių konteinerių įsigijimo. Pusiau požeminiai konteineriai – daug patogesni naudoti, geresnis ir estetinis vaizdas. Rengti bendrą projektą dviem savivaldybėms būtų racionaliau ir taupiau.

Su Klaipėdos miesto savivaldybe tariamės dėl autobusų pirkimo, kurie pagerintų susisiekimą kaimiškose vietovėse ir su Klaipėdos miestu.

Kas yra numatoma susisiekimo infrastruktūros sistemai gerinti?

Tenka apgailestauti, kad būtent per Regionų plėtros programą negausim lėšų susisiekimo infrastruktūros gerinimui, nes pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetines nuostatas, paramą mūsų regione gaus tik Šilutės, Skuodo rajonai ir Klaipėda. Tačiau tikimės, kad gausim paramą iš valstybės, t. y. iš Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos parengtos Kelių plėtros programos. Todėl pradėsime įgyvendinti vieną iš didžiausių pastarųjų metų kelių rekonstrukcijos projektų – rekonstruosime Karklės krašto kelią, – bendra projekto vertė – 4,2 mln. eurų, − 50 proc. Savivaldybės lėšų.

Ko dar ateityje galima tikėtis Regionų plėtros taryboje bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis?

Manau, ateityje pasieksime dar geresnių rezultatų derindami savivaldybių tarpusavio interesus, tikslingai, racionaliai ir atsakingai panaudodami mums skiriamą paramą, pagal galimybes prisidėdami prie projektų įgyvendinimo ir siekdami viso regiono darnaus vystymosi.